Sakyti ačiū, kartais
būna taip nepaprastai sunku.
Bet su tavim jis
liejasi iš pat gelmių.
Saldžiai skambėti aš žadu,
nes ech, rugsėjis
už kalnų.
Man gera su Tavim
kartu tylėti.
Gera, kai netarus žodžio šveplo,
supranti jį iš pirmų raidžių.
Gera, pakalnutėms dar
tik bręstant, mindžioti
kalnus pusnų.
Sakau tau ačiū, kad
išklausai.
Ir ačiū, kad sugebi
nežiūrėt kreivai.
Sakau tą ačiū, tokį
motiniškai šiltą.
Ačiū.
. Sakau, kol dar galiu..