Užsimerkus matau kaip atrodo trapumas,
Už jo kaip šešėlis žvelgia švelnumas.
Plaukuose žiluos žaidžia Tavo gerumas,
O rankose slepias begalinis tyrumas.
Menu taip dažnai tą ramybės gaivumą,
Kauburėlius žanduos bei šypseną plačią.
Motinėlės akis, kai pavasaris čiulba,
Levandomis kvepiančius Mūsų namus.