Rojaus sode pražydo gėlės,
Aš puokštę tau skinu:
Surasi joj dienas, kurios praėjo,
Ateitį atspėsi tu.
Rasos lašas snaige jau pavirto:
Ar širdimi sušildysi tu ją?
Sustok akimirksni žavingas...
Ar reikia to? O gal ne.
Lekia dienos traukiniu greituoju
Ir tu niekaip negali sulėtint,
Užmerkusi akis dažnai svajoji:
Be sparnų skrendi, be kojų bėgi,