/ Žvelgiant nuo Kalvarijų gatvės/
Gedimino prospektu, lengva ristele ristenantys raiteliai, atidavė pagarbą Nepriklausomybės Šaukliui Vincui Kudirkai:
-Lygiavimas deši-nėn.
Kėturiasdešimties Totrių raitelių ir apie tiek pat raitelių iš Džiordžijos pasuko vadeles į dešinę. Bet kas nutiko? Keturiasdešimt totoriu žirgai pasuko dešinėn ir dingo? Paskui juos nugrimzdo Džiordžijos džigitai. Apsukti žirgus nėra kaip, gaunasi prasti popieriai- grųstis. Žirgai pakėlė uodegas - nepatogu sakyti, ausis pastatė ir išsikratė, danguje žvaigždžių nebesimato, pakvipo trintom avižėlėm ir žirgyno kvapu ir pavasariu. Jau ir paskutinių Džiordžų, Audriaus ir Šarenos Bružavu-šviliu ristūnai nusileido, jų žirgai stumia priekinius totorius stumia gilyn, tolyn į tunelį. Pagaliau, prasivėrė kiti vartai ir pro kiaurymę pasimatė Grįžulo ratai. Keturiasdešimt totoriu kilo į kalniuką, pagaliau mato, kad vėl- plati gatvė, kairiau Lietuvos Opera. Raiteliai susigaudė, žvilgtelėjo į Gedimino prospektą, mato kaip žengia Gedimino prospektu jūreiviai, ant peties užsidėję kovines lazdas, su kablių viename gale, kaip meškerės, o gal kaip Neptūno žeberklas, jegeriai žengia žaibuodami kirvukais:
-Taraaam Tararai, Taraaaaam Tararai, Taraaaaam Tararaaai, Taram-tarai-ra Ta-ra-ra......
Gatvė atskirta vamzdžių konstrukciju užtvara, atsukę nugaras į Gedimino prospektą, stovi trys barzduoti Radvilos laikų karžygiai su alibardom -stebi gatvę nuo Žaliojo tilto, jų žvilgsnai nukreipti tolyn, į Kalvarijų gatvę. Kaž ką laukia.
Kas gi buvo atsitikę požemiuose? Gal kokia diversija surengė Litvino-Polono-Slavianckij Aljanc? Pasirodo ne. Raitėliams, Keturiasdešimt totoriams, atiduodant pagarbą Vincui Kudirkai, priartėjus arčiau šaligatvio ir truktelėjus vadeles dešinėn, prasivėrė požeminiai garažai. Gerai kad taip atsitiko, švaresnės gatvės bus. Jokios diversijos nebuvo, bet atsitiko dar geriau-atsiskleidė Amžiaus paslaptis. Įdėmiai vaikučiai skaitykit ir klausykit: Požeminiuose-garažuose, po Gedimino-15 „bildingais“buvo įsikūręs Paslaptingas Šešielinis verslas: Kalvis Ignotas kaž ką kalė. Jauni pameistriai iš Bezduonių kaimo mokėsi daryti Šnypštukus ir dar visokias gudrybes. Tai buvo neribotų galimybių užsakymai. Kol kas vieniem reikia „Šnypštuku“, kiti rinko žiežirbų žvaigždutes ir dėjo į dėžutes. Tai buvo specialus Šturmano Geležėlės užsakymas pas Rasyk. lt . Darbas virė, - atskirtuose sekcijose puodžiai žiedė puodus, ąsuočius, bokalus. Koklininkai lipdė krosnim koklius pagal Valdovų rumų mūrininkų užsakymą, o kol kas reikia stipriai dirbti, švintant reikės kilti iš požemių į Gedimino prospektą, į rengiamą Tautų mugę. Trečioje sekcijoje buvo pamūrytos kelios krosnys, gerai iškūrentos, o šeimininkai Biata, Gustavas ir Gvidonas kepė duoną, piragus, barankas, macus. Toliau, nutolusių požemių erdvėse, kliųksiejo- kaž kas buvo pilstoma į stiklines plokščias talpas- patogiam naudojimui. Atskirai, tai pačiai komersantų Brolijai priklausantys, su aštriais peiliais pjaustė kaž ką panašaus į tabaką, kamšė „gilzas“, markiravo taip kaip priklauso, su bandėrolėm. Ilgoje bėgančioje eilutėje per visą požemio palubę, virvute prabėgdavo visuotinas pasižadiejimas. „Iki kadencijos pabaigos duosim iš „Šešėlio“ trys milijardus gryno pelno. Pačiam tolimiausiame požemių kampe, po pagrindiniu „bildingu“ stovėjo dideli akvariumai sujungti bėgančiais srauniais kanalais. Atydžiai apžiūrėjus akvariumus, matėsi kaip sparčiai penisi lašišinių upėtakių mailius. Plaukioje pasirėmę, kaip Burundukai priekiniais peliekais nukarusius žandus, mailiaus buošgalviai ir sparčiai penisi. Kai pasiekia kandiciją, pervaromas mailius bandom į didesnius akvariumus, o kurie be kandicijos, nukreipiami į kanalizaciją. Vot gudriai sugalvojo Šešielininkai panaudoti 15 milijonų perspektyviam verslo planui. Požemiuose įdeali vieta, pačiame Centre. Pradedi tikieti, kad įsipareigojimai rudenį, kai reikės skaičiuoti viščiukus bus įvykdyti. Bus įvykdyti ir viršyti.
O kol kas, žirgai plakdami uodegomis per savo užpakaliukus nuskubėjo lengva ristele pro Lietuvos Operą iki Žaliojo tilto. Keturiasdešimt totorių liko laukti žiede, prieš Žaliąjį tiltą, o Džiordžiai ir Džiordžės prajojo tiltą, už jo ant žirgų patruliavo du rūstūs patruliai. Raitas patrulis laikė didelį būgną, o antras raitelis, matomai buvo jo viršininkas, buvo Žemaičių Kunigaikščio Kęstučio laikų šarvuotas riteris, su ilga, ugnine barzda. Jis rankoje laikė sunkią „kuoką“, kai reikėdavo pasakyti griežčiau, sumušdavo į ginklanešio laikomą didelį būgną;-Bum-bum, bum-bum. Jie stovėjo čia ne šiaip sau, o kaž ką laukė. Akys pro žiuronuis žvelgė tolyn, į Kalvarijų gatvę.
Tas kaž kas, netrukus pasirodė. Kalvariju gatve sparčiai artiejo žaibuojantys kardai ir tamsūs raitelių siluetai. Pirmame dešimtuke šuoliavo tikri kalnų tarpeklių „razbainikai“. Juodos veršių kailio burkos plevesavo, avikailių papachos užriestos, veidai uždengti juodom marškom, rudos akys žaibavo, o antakiai suraukti. Rodėsi, kad jiems niekas nesvarbu, bebaimiai, -nei Raudonbarzdis Kęstučio karžygys Siekla su iškelta kuoka, nei bugną laikantis ginklanešys-patrulis Gogasas nebaisūs. Bet taip atrodė tik iš šalies. Ištikrųjų jiems buvo labai baisu, kai pamatė priekyje po šarvais ilgą, raudoną barzdą ir rankoje kažką maskatuojanti.
Kalvarijų gatve atšuoliojantys Nakties eskadronai, buvo burys Ičcherijos čičėnų su kinžalais rankose, Karabacho armėnai ir azeribadžanai –turkeišiai. Jie pirmiau pastebėjo prieš tiltą, sankryžoje judėjimą, pirmiausiai pastebėjo šarvuotą raitelį su didelia, ilgiausia ugnine barzda, prasižiuojusi ir girgždinanti praretintais dantimis: -džiru-džiru-džiru ir žiūri į priešais atšuoliuojančius džigitus, suka apie riešą sunkią „kuoką“, rodo sukti kairėn: „Varykit į kairę“, sumušė trys kartus per bugną. Roken Rolistas su Kaukazo vieliava pasuko „Suzūkę“ motociklą, kaip nuruodė Raudonbarzdis, šarvuotas Kestučio riteris Siekla. Džiordžiai ir džiordžės pirmieji nusuko Upės gatve vesdami savo Kaukazo kalnų kraštiečius. Paskui juos nušuoliavo mosikuodami kardais ir durklais bambėdami po nosim: -Daganiu, pajmaju, zariežu, /pavysiu, pagausiu ir... / Tai šuoliavo burys raiteliu iš Ičcherijos, paskui juos armenai iš Karabacho, azerbaidžianiečiai –Turkeišiai, bulgarai iš Gabrovo, čekų, slovakų kalnų haidukai, vengrai –madjarai su Vasylium Tenkišu, rumunai, moldovai iš Besarabijos ir iš Padniestrio.
Visi atvykę šią naktį į Šiaurės Atėnų sostinę Vinių burių Atamanai jau prieš metus lankėsi Klaipėdoje, Jūrininkų Ramovės „Krantas“Steigiamąjame Pasauliniame Kongrese. Jie stebėjo panoraminiame ekrane „Borodino“ kautynes. Nuo to laiko daug kas pasikeitė Pasaulyje, bet nepasikeitė požiūris į priimtą ir patvirtintą Kongrese Manifestą ir nubriežtas jo vykdymo perspektyvas.
Buvo nubriežtos aiškios gairės ateičiai ir nutarta: - 2012 metų išvakarse surengti Vidurio Europos Nepriklausomų Valstybių eilinį „Susibėgimą“ir galutinai užtvirtinti, Sukurti galingą atsvarą Pasauliniai Globolizacijai. Sukurti vieningą erdvę, išsaugoti savo Tautinį paveldą ant tvirų Istorinių pamatų, be kišimosi iš Rytų ir Vakarų, pagrįsta pagarba visoms tautoms, tikėjimams, iškeliant į pirmą vietą, Meilę žmonėms visame Pasaulyje- be smurto. Šiai įdėjai pritarė ir šturmano Geležėlės bendražygis, burlaivio „Latviją“ kapitonas Dzintars Uzols, Lenkijos bulaivio „Zakopanė“kapitonas iš Mozūrų, Jūrondas Jana-Polskis. Jie vieingai pritarė šturmanui Geležėlės įdėjai ir pasakė:
-Lai dzyvoja Tautų draudzyba.
Kai raiteliai nutolo, Kęstučio karžygys Sėkla prabraukė per praretėjusius dantis Ramos pasta, dantys susiglaudė ir pro ugninius barzdos plaukus, plačiai nusišypsojo: -Jiegaaa.
Atskirta grupė, Krymo totoriai Dono, Kubanės ir Uždnieprio kazokai „Zaporožiečiai“, albanai, turkų janičiarai, žvangindami grandinėmis ir plačiais riestais kalavijais, pristabdydami žirgus, užjojo ant Žaliojo tilto, mato, ant tilto kampo stovi du šalmuoti Sovietikumo- kareiviai, vienas taiko į juos PPŠ automatą, o antras, iškelta ranka, pasiruošęs mesti granatą, o lūpos kalba: -Tratata, tratata, -Taikli mano granata. Laimei, kazokas Mark Antošas sureagavo greičiau, griebė iš po apsiausto du „šachido“ diržus, vieną užmetė kareiviui ant kaklo žalių kiaušinių karolius, o antra mažesnį, dvidešimties kurapkų kiaušinukų vierinius. Pasigirdo šnypštimas, po to kaukimas, pasigirdo: -Puf-puf-puf, ir- nieko baisaus neatsitiko, pakvipo parako kvapu, tiksliau pašvinkusiais kiaušiniais. Galva liko vietoje, tik antpečiai ir mundūras nusidažė geltonai, o laikoma rankinė granata irgi nusidažė ir nemaloniai padvelkė pašvinkusiais žaliais kiaušiniais.
Už tilto, žiede, juos laukė 40 Totorių. Raiteliai, mosikuodami kardais, nušuoliavo paskui vedančius Keturiasdešimt Totorių, kairiąja Neries krantine, link objekto X, skanduodami: - Uraaaaaa. Vyyy-vat...
Pagrindinės šturmano Geležėlės pajiegos, Gedimino prospektų, netrukus pasiekė KGB –Lietuvos Kančių ir Ašarų kalėjimo rūmus, atidavė pagarbą Kovotojams ir Kankiniams už Lietuvos Laisvę. Prie paminklo ir aukuro Lietuvos Partizanams, Lukiškių aikštėje jie tyliai, kartu su visa Lietuva sugiedojo: -Partizaaaaaaaanai, Lietuvoooos partizaaaaaanai...
Pagerbę žuvusius Lietuvos didvyrius, Raitėliai lengva ristele pasiekė Nepriklausomybės aikštę. Įpatingos paskirsties, Praveniškių 6 pulko vadas pulkininkas Izmailovas atraportavo šturmanui Geležieliai ir pranešė, kad viskas ramu, - visiška tvarka. „Arabai“ objekto X kiemelyje nebepučia arabus, pajautę judiejimą aikštėje, kaž kur po viena, po du, dingo požemiuose.
- Pulkininke Izmailovai, pasiruoškit sutikti raitelius iš visos Vidurio Europos, reikia juos apsaugoti ir jautriai reaguoti į jų pageidavimus, - davė nurodymą šturmanas Geležėlė.
-Klausau Vade. Bus įvykdyta.