Mačiau dramas aš neregių,
Visur regėjau daug našlių.
Margai juodas ponias visas,
Ir beprotybės akutes.
O aš - metalas.. be širdies.
Mane tik žeidžia rūdys.
Ironijos puvėsiai, žmonės!
Ir metaliniai šunys.
Žmogus prisijaukins žvėris,
O aš - grandinę,
Akimirkas būties atvers,
O man - ištrauks liežuvį.
Liežuvis ne bėda, ne rūdys,
Svarbu laisva širdis!
Sunku metalo šuniui
Rūdijančias matyt naktis.