Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aštriausios tylos badė nemarias
širdies kertes kaip išgaląstos ietys,
kol išdrįsau paklausti užupietės –
kur plauksime, pažadinę marias?

Žvilgsniu ji man išpjovė raineles
ir, įsikibus mano delno, tarė:
- Link horizonto... - paslapčių notarė,
svajonpaukštė, kuri tikrai neles

baltų krituolių snaigių iš viršaus,
ar žemės bloškiančių saldybėn uogų.
Susapnavau ją angeliškai nuogą,
jos laukiau, ją radau ir jai piršaus.

Žvaigždynų sidabriniai auskarai –
mums kompasai, parodę kelią. Plaukėm
upeliais, jūromis, rugių palaukėm...
... laivais, kurių nebesugriaus karai.
2012-03-01 23:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-04 20:24
diii
Su kokiu trenksmu pavasaris pas Domą ritasi.
Gal ir ne viskas čiki, čiki, bet man sugrįžta senasis, tiksliau jaunasis Pulsas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-02 04:02
Gija_
Labiau gal tiktų: ‚Ir smailios tylos‘ (ar dygios - nors gal šis neitin)... Kažko nuvilia tas įžanginis būdvardis, o nuo aukščiausios laipsnio visai atšimpa, lyg nepasiteisina.

Drauglaiviai veik orlaiviai – kyla į padebesynus. Dar sparnuota moteris prie šono – vau, kruizas, ne kitaip.  Kai pasieksit aukštybes, sėskit į povandeninį– gylin neriant nauji horizontai. ;]
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą