vizija

Suskilo kažkas, kol buvo šviesu ir saulėta,
Buvo šalta ir liūdna - kol vėl neatėjo.
Vasara savo takais ir takeliais, po galva padėtais,
Ir vandeniu savo šaltu, bet nedrumzlėtu.

Kukavo gegutės ir lizdą susuko gandrai,
Pražydo beržai raudoniu ir ryto lapeliais.
O tu išėjai ir sau nuėjai,
Pilkais vidurnakčio takeliais.

Pamiršk tą šiltą ir gaivią rasą, ant kojų,
Nubėgusią per šalto marmuro slenkstį, už pirkios.
Prei durų paliktas varpelis iš saulės,
To šilto, geltono žvilgsnio nupiešto ant namo sienos.