Bedugnis artumas

Tapau. Tylu –
Kiaurai sienas, lubas,
Visa kas skrenda, kas plaukia,
Prišaukia nepažįstamąjį –
Šis nemato manęs,
Sėlina, klūpo
Pradalgėj lyg šventoriui,
Dar prieš
Aušrą, dar ankščiau,
Kur nematomas vaikšto –
Šito miesto nedaug,
Nedaug jau beliko,
Tinklais uždengė
Bokštus, kur pavargęs
Ilsėjaus, ilgėjaus,
Prisiminęs namus
Užu kalno.