Tamsos šešėliai apgaubs medžius,
Tyliai pravirks širdis
Gal daugiau jau nieko nebus,
Gal palaimą užgoš naktis?
Žvakė lėtai spragsės
Žvilgsnis sustings tyloj,
Tavo vardą lūpos kuždės
Žiemos nežinioj.
Sniegas už lango kris
Aistra liepsnos ugnimi,
Stūgaus vėjas žvarbus
Šaltas ir nebylus.
O rytoj vėl nušvis dangus
Jūra oš išdidi
Sieloj styga suvirpės
Visa tai - trapi paslaptis


irenamatkeviciene













