Prie kapų gyveni -
kapinėju tave,
tie medžiai iš praeities
kapinių akmenine tvora apjuosti..
Ir staiga,
lyg persimainęs būčiau,
kopinėju medų
iš tų medžių, mirusiom šaknim..
Ir staiga,
lyg vėl persimainęs būčiau,
kelelis link kapinių,
pavirsta į gatvę,
tylią ir ramią,
lyg į procesiją
nuo bažnyčios link kapinių.