Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







3

Gerbėjai užtenkamai prisirėkavo ir nutilo. Bare tvyrojo beveik apčiuopiama įtampa. Laikrodis suskaičiavo paskutines sekundes iki dvikovos pradžios. Visą lygį sudrebino gongo skambesys. Ji puolė, be jokių įmantrybių man teko blokuoti jos dalgio kirčius skydu. Sunkiai blokavau kardu, bet negalėjo pradėti savo atakos. Ji judėjo greitai lyg įsiutusi kobra. Mano šarvai mane pavertė nerangiu vėžliu. Išsiplūdau ir pradėjau šaudyti kamuoliniais žaibais. Ji atšlijo ir davė man šiek tiek erdvės. Įjungiau visus gynybinius įgūdžius. Jos dalgis taps beverčiu žaislu ir man reikės, tik vieno gero kirčio. Suriaumojęs puoliau į ataką. Ji lengvai išsisuko nuo mano kirčių . Jos kontrataka dalgiu vertė mane iš kojų, bet kol kas negalėjo sužeisti.  Man reikia ją kažkaip sulėtinti... Sutrupinau vieną iš bosų laimėtų amuletų. Visi baldai bare pavirto piktais mediniais šunimis.  Pikta ruja suleido savo dantis ir nagus į mano priešininkę.  Ji, dar spėjo kažką surikti. Iš grindų lėtai kilo zombiai. Kardu apibrėžiau šventąjį ratą. Zombiai negalėjo jo peržengti, bet apspito mane, ir piktai šiepė dantis.  Teko pasiknisti turimų ginklų kolekcijoje.
  Barą užpildė daina apie šventą kaubojų keliaujantį po šalį ir kovojantį prieš blogį. Mane rankose spindėjo garsusis dainuojantis revolveris. Tikra retenybė, net bloga prisiminti, kiek gyvųjų numirėlių teko užmušti, kad jį gaučiau. Aš nekoks šaulys, bet paklojau gerą tuziną zombių. Kiti pabėgo išsigandę, kad revolveris gali užtraukti visą blogį išvarančią dainą. Šitos ginklo savybės man taip ir nepavyko įjungti... Julija-13 stovėjo prie negyvų šunų krūvos ir siuntė prakeiksmus mano adresu. Atsakęs ne ką ne prastesne serija keiksmų, pasileidau link jos. Mūsų ginklai susikryžiavo ir mes sukomės mirtiname šokyje. Mano skydas sutrupėjo ir jos dalgis subyrėjo į šipulius. Atšokome vienas nuo kito toliau plūsdamiesi. Julija pakeitė savo dalgį į liepsnojančia grandine. Staigūs kirčiai man neleido priartėti prie savos priešininkės. Vikriai pakišau kardą po jos grandine ir ji susisuko mazgu. Abu ėmėme traukti į savo pusę.  Abu ginklai lūžo per pus iki šiol tylėjusi publika tiesiog pašėlo. Viskas paskendo riksmų ir juoko jūroje. Julija puolė mane mojuodama Toro kūju. Kada ji spėjo nuvykti į šiaurę? Mano mintis nutraukė smūgis į galvą nuskridau sukdamasis vilkeliu ir trenkiausi į sieną. Mano šalmas pavirto pelenais iš prakirstos kaktos sunkėsi kraujas. Gana taip sulaužysiu visus ginklus...  Išrėkiau kodą visi mano ir Julijos ginklai persikėlė į arenos ginklines. Norint juos pasiimti atgal teks mokėti velnioniškus pinigus.
Julija-13 nebeturėjo jėgų keiktis, tiesiog šnypštė lyg įsiutusi katė. Sugniaužiau kumščius ir pasiruošiau senamadiškam kovos būdui.  Dar spėjau blokuoti jos pirmą spyrį.  Antrasis sutrupino mano šarvus. Kairiu kabliu patiesiau ją ant grindų ir ėmiau spardyti. Ji įkando man į koją. Praradęs pusiausvyrą išsitiesiau ant grindų.  Atsistojau ir gavau smūgį į smilkinį griūdamas, dar spėjau įspirti jai į pilvą. Abu raitėmės ant grindų bandydami pasmaugti vienas kitą. Šiaip ne taip atsidūriau viršuje. Sukaupęs visas jėgas nusukau jai sprandą. Ji nebejudėjo, bet vedėjas neskelbė mano pergalės. Kas per velnias?
Julija-13 atsistojo ir nusimetė apsiaustą.  Jos kūną graužė kirminai, galva keistai lingavo. Man teko girdėti apie šitą burtą po mirties žaidėjas atgimsta zombiu. Ji norėjo, kad pašalinčiau visus ginklus. Sulinkau nuo smūgio į pilvą. Be dainuojančio revolverio man galas... Ji mane spardė ir nuo kiekvieno spyrio čiuožinėjau grindimis lyg gabalas šlapio muilo. Sukaupęs valios likučius smogiau jai į paširdžius. Ji skėlė man antausį pakilau nuo žemės ir nudribau prie virtuvės durų. Šiaip ne taip atsistojęs įgriuvau į virtuvę ir užtrenkiau duris. Paskutinė mano viltis slypėjo čia. Po kriaukle radau dvivamzdį šerifo šautuvą. Akyse dvejinosi, šis žaidimas per daug tikroviškas... Julija išspyrė duris surikęs iššoviau.  Bet jos ten jau nebebuvo. Dar spėjau atsisukti ir gavau triuškinantį spyrį į kaktą. Viskas aptemo malonus SR balsas pranešė apie mano pralaimėjimą...
Atsibudau savo lovoje šlapias nuo prakaito. Mano pagalvės gulėjo išmėtytos, kur papuolė, antklodė susisuko į keistą kokoną. Griežiau dantimis, bet turiu pripažinti ji gerai viską apgalvojo. Pats atsikračiau geriausio savo ginklo. Dar sugebėjau prašauti, reikėjo rasti geresnę poziciją, pasislėpti, kur buvo mano protas. SR bandė skambėti guodžiančiai:
- Su tokiais sužalojimais niekas nebešaudo taikliai, o ir laiko slėptis nebebuvo. Eisite į susitikimą? Ekspresas į SR kavinę išvažiuoja už poros valandų.
- Eisiu privalau ją pamatyti. Garantuoju ji bus pati bjauriausia, riebi karvė kokią, tik gali įsivaizduoti jai tikrai trylika metų.  Tu pamatysi ji neturi draugų ir yra saulės nemačiusi, metalo klausanti nevykėlė.
- Ši hipotezė labai subjektyvi. Pats labai sėkmingai atsikratėte santykių su draugais ir kolegomis. Reikia pripažinti priaugote apie penkis kilogramus. Siūlyčiau pradėti sportuoti ir mesti rūkyti.
- Tu to niekada nesuprasi, bet žmonės nemėgsta tiesos.
SR užsakė man bilietą į vakarinį ekspresą. Nusiprausiau po dušu ir patikrinau asmeninus pranešimus. Julija-13 paliko man trumpą žinutę:
Mes visi čempionai, bet aš truputi labiau. Susitiksime artimiausioje SR kavinėje 20: 00 .
Pyktis spėjo išgaruoti su karšto vandens garais. Aš ne iš tų, kurie bando atsiskaityti už pralaimėjimus žaidimuose realiame gyvenime. Nupūčiau dulkes nuo savo odinės striukės, kartais kostiumas ir kaklaraištis ima lysti per gerklę. Stalčiaus dugne radau žiedą su piktai vypsančia kaukole. Ant mano juodų marškinėlių švietė raudona širdis persmeigta peilio. Šiaip ne taip įlindau į senus nutrintus džinsus. Gal tikrai laikas pradėti sportuoti? Jausdamasis visai kietu, nors gal kiek pasenusiu vyruku išėjau iš namų.
Traukinyje akis spigino šviečiančių marškinėlių gausa. Į viršų stiebėsi keisčiausios šukuosenos. Visame traukinyje tvyrojo salsvas kanapių kvapas. Nesusilaikęs prisėdau prie vieno pažįstamo ir įtraukiau pora stiprių, smagių jo suktinės dūmų. Na ir kas, kad aš artėju prie trisdešimties jaučiuosi puikiai. Galiu surinkti seną grupę ir brazdinti bosine gitara, kieno nors prirūkytoje virtuvėje visą naktį. Puikiai nusiteikęs beveik išstrykčiojau iš traukinio. Su manim pajudėjo tokia pat smagi minia. SR pateikė man kavinės planą su pažymėtu mano staliuku. Laikrodis rodė be penkiolikos aštuonias. Susmukau patogiame krėsle ir užsisakiau geriausio alaus. Besispardanti numirėlė galės apmokėti sąskaitą. Pažiūrėsime ar jos kišenpinigių užteks dėžei alaus. Mintyse toliau šaipiausi iš Julijos, kai mane pertraukė melodingas balsas:
- Atleiskite jūs Brūžinantis Šlepetes?  Turiu susitikimą su žaidėjui tokiu slapyvardžiu.
Lėtai atsisukau instinktyviai sugniauždamas kumščius. Ji neturėjo viršsvorio. Jos balsas nebuvo prarūkytas ir jai negalėjo būti trylikos metų. Ji atrodė nuostabiai. Žali plaukai blizgantys kavinės prieblandoje, ilgos dailios kojos, gražus veidas. Tiesiog pikta, kad ji vilkėjo megztinį. Nors ir jis negalėjo nuslėpti, kad gamta nepagailėjo gražaus C dydžio...
- Taip aš Brūžinantis Šlepetes malonu susipažinti.
Mano balsas lengvai sudrebėjo. Aš tris kart kvailys, vedamas stereotipų paverčiau ją baidykle. Po velniais, kaip aš atrodau... Velniuodamasis nusišypsojau savo geriausia šypsena ir tikėjausi, kad galiu viską apsukti į gerą. Likimas man iškrėtė man piktą pokštą. Nejaugi aš tikrasis šio vakaro nevykėlis?
2012-02-25 23:49
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-01 22:21
ieva3003
Neimliez, tavo kūriniai sulaukia tikrai nemažai komentarų. Atrodo, kad St Sebastianas, Aurimaz, Meškiukas ir kiti tiesiog susimokė ir užsispyrė tave išmokyti rašyti. Turbūt, juos visus sudėjus į krūvą neblogas pradžiamokslis "fantastika for dummies" gautųsi.
Manau, ne aš viena pavydžiu ir mokausi iš komentarų po tavo kūriniais. Tikiuosi ir tu juos įvertinsi.
Beje, paskutinis tavo kūrinys, kurį skaičiau, buvo suredaguotas. Įmanoma skaityt, dėl to daugiau nei vieno, kuriame akis badys kableliai, nebeskaitysiu. Pats kaltas - pasirodo ir tu gali (ar tavo redaktorius) sudėti kablelius tvarkingai. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-02-28 16:32
St Sebastianas
Yra toks dalykas kaip investicija. Kai tu sukiši kažką tikėdamasis atgalinės naudos. Mano investicija yra šie komentarai. Atgalinė nauda - geresni kūriniai. Jei naudos nesimato, reiškia reikia keisti investicijų objektą.

Jei kūrinyje nelieka klaidų tai rodoma elementari pagarba skaitytojui. Įsivaizduok, kad pas tave ateina žmogus, atsiriaugėja, nusiperdžia ir nusispjauna ant grindų. Ateina kitas ir pasisveikina. Kuris paliktų geresnį įspūdį ir su kuriuo būtum linkęs bendrauti? Lygiai taip pat kūrinys su klaidomis yra toks pat riaugėjimas, perdimas ir spjaudymasis. Žmogus gal ir geras, bet bendrauti su juo nėra jokio noro.

Taip, visiems neįtiksi. Tačiau gal reikėtų įtikti bent keliems? Aš sakau, kad blogai, Aurimaz sako, kad blogai, Meškiukas sako, kad blogai, Dvasių Vedlė sako, kad blogai, draugai fantastai sako, blin Jovaras bent juokingai rašė. Tikriausiai nesuklysčiau sakydamas, kad 90% komentarų po tavo kūryba yra neteigiami? Galbūt reikėtų padaryti tam tikras išvadas?

Stereotipinių situacijų yra daug, tačiau jos akių nebado, nes autoriai nesistengia jų kišti panosėn. Pats pagalvok kaip tu pateikinėjai Juliją -13. Ojojoj, tikriausiai riebi baisi ir dar transvestitas. Po kelių sakinių vėl ojojoj, tikriausiai riebi baisi ir dar transvestitas. Tuomet vajė vajė kokia staigmena - didžiapapė nimfomanė! Tai naudota vos ne kas antroje komedijoje.

Yra daug kūrinių, kurie nežiba originalumu, tačiau yra patrauklūs atlikimo technika, personažais, aplinka ar dar kažkuo. Tau viso to dar reikia mokytis ir mes tai sakome nuo seno. Štai, turi mano pakankamai išsamius komentarus, kad galėtum viską ketvirtoje dalyje pakoreguoti tiek, kad įtiktum bent keliems skaitytojams. Jei bus progresas, jį pastebės. Manau daugelis net apsidžiaugs, jei nenusivažiuosi į savo įprastines lankas. Nori komentarų - laukiam grįžtamojo ryšio. Nėra grįžtamojo ryšio - nėra komentarų.

Galų gale, jei yra dalykų, dėl kurių kyla abejonių, visada gali klausti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-02-28 15:50
Lapiuks
Na va kai komentarai man pradėjo patikti, grąsina nebekomentuoti. Gaila aišku, bet negaliu pažadėti progreso kuris tamstai patiktų. Gal  rasiu kam redaguoti ir kableliai bus savo vieoje. Bet ką tas keičia? Jums viskas gali pasirodyti steoreotipiška ir neįdomu. Prieinu prie išvados, kad visiems neįtiksi, o jeigu įstiksi vienam neįtiksi kitam.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-02-28 14:35
St Sebastianas
P.S. Jei nebus progreso daugiau niekada nekomentuosiu autoriaus kūrybos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-02-28 14:33
St Sebastianas
Žaidimą įdomu stebėti, jei supranti bendrąsias taisykles ir gali bent bandyti nuspėti kaip elgsis priešininkai. Na, tarkime, jei yra du priešai su pagaliais ir turi vienas kitą užmušti, mes galime nujausti kaip jie elgsis. Tarkime, bandys atimti priešo lazdą, išmušti ją iš rankų, o išmušę dubasins konkurentą, kol to smegenai išsitaškys ant sienų. Imkime kitą situaciją. Na, pagalvok, žiūri žaidimą, veiksmas vyksta krepšinio salėje, yra du žaidėjai, vienas kamuolys. Tikiesi, kad vyks krepšinio varžybos vienas prieš vieną. Tuomet vienas žaidėjas pasičiumpa kamuolį ir pradeda lakstyti po salę. Kitas išsitraukia pistoletą ir peršauna tam kojas. Tas plūsdamas kraujais pradeda žvengti ir sako: "Laimėjau, nes ką tik pabezdėjau!" Tuomet sėdi ir galvoji kokią čia nesąmonę perskaičiau?

Analogiškai kautynės vyksta šiame tekste. Neegzistuoja jokių vidinių taisyklių. Kokia prasmė rinktis kardą ir šarvus, kai arsenale yra revolveris ir tikriausiai dar kokia atominė bomba? Jei jau kautynės prasideda su kardu ir dalgiu, tai būtų logiška galvoti, kad jos su tais ginklais ar jų likučiais ir baigiasi. Kai iš niekur pradeda rastis ginklai pradedi galvoti kas per nesąmonės čia vyksta? Jei kautynių eigoje viską gali keisti, tuomet kai matai, kad su šarvais ir kardu nieko nesigauna, juos pašalini, apsirengi seksovais naktiniais ir pasiimi liepsnosvaidį. Kodėl kautynės taip nesibaigė?

Žinoma, dabar gali prigalvoti krūvą taisyklių, kurios pateisins visus įvykius, tačiau tai vyksta post factum. Skaitytojas turi žinoti (mažų mažiausia - nujausti) kaip viskas vyksta, kad vėliau nekiltų mintis kas per nesąmonės čia vyksta. Pavyzdžiui galėjai parodyti kitų žmonių kautynes, pageidautina su stebėtojo pastabomis. Tarkime:

Džemelia metė iššūkį Bronchozaurui ir jie, pagal visas kautynių taisykles, susikibę už rankučių ir plekšnodami vienas kitam per užpakaliuką nubėgo į aikštelę. Džamelia apsirengė grandininius šarvus, o Broncozauras - aptemptus odinius drabužius. Salė ošė laukdama kol bus išrinkti ginklai. Kautynių dalyviai iki paskutinės akimirkos kaitino aistras čiupinėdami tai vieną tai kitą žudymo įnagį. Kai galiausiai jie atsisuko salė suklykė iš džiaugsmingo siaubo - kovotojai rankose spaudė grandininius pjūklus. Subaubę kovingus baubtelėjimus jie puolė vienas link kito. Pirmojo susidūrimo metu Džamelia neteko rankos, bet šūktelėjęs "Its džast e skreč!" nesitraukė iš aikštelės. Bronchozauras gūžtelėjęs pečiais puolė vėl. Šios atakos metu Džamelia neteko antros rankos ir krito žemėn sukeldamas baisulinį dulkių debesį. Jam išsisklaidžius žiūrovai pamatė neįtikėtiną vaizdą. Džamelia šoko pergalės šokį vis paspirdamas ant žemės gulinčias savo nupjautas rankas, o Bronchozauras gulėjo miręs nuo bronchinės astmos priepuolio, kurį sukėlė alergenai buvę dulkėse.

Ką matome iš šios situacijos? Kovotojai gali nereaguoti į fizinius sužeidimus. Kaunasi abu vienodais ginklais. Jei esi pakankamai storas, kad sukeltum dulkių debesį gali laimėti prieš Bronchozaurą.

Vaizdo negerina ir stereotipinė situacija, kai kas nors tikisi, kad aname laido gale sėdi storas baisus diedas, o paaiškėja, kad tai papinga blondinė.

Situacija tipinė. Pradžia kažką žadanti, o toliau kaip visada. Žinoma, ketvirtoje dalyje padėtis galėtų pasitaisyti. Reikėtų, kad autorius išsimuštų iš savo įprastinių vėžių, nustotų kurti stereotipines situacijas. Ypač, jei atsikratytų stereotipų būdingų Nameles Hero. Redaktorius ar redaktorė privaloma. Pageidautina, kad redaktorius ne tik ištaisytų klaidas, bet ir paaiškintų kodėl jas reikia taisyti. Jei autorius nori palikti žymę po savęs, jis privalo ne tik tarškinti klaviatūrą, bet ir daug dirbti.

Tekstą vertinsiu kai atsiras ketvirta dalis. Jei matysis progresas, tuomet vertinimas bus geresnis, nei rašyčiau dabar. Jei viskas liks po senovei... Tuomet viskas bus po senovei.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą