Pingvino sapnas

Visagine gulbės sušalo -  ten ežeras šaltas šią žiemą.
IAE dabar uždaryta, šią brendant ES mėšle dieną.
Žmonėms nebaisu – virs pingvinais - ir šalty galės jie išlikti.
Bet gulbės galėjo nešalti, į Pietus kur nors juk išvykti.

Įšalusios gulbės į ledą. Pro šalį pingvinai krypuoja.
Pažiūri, galvytes pakraipo -  „Begalvės tos gulbės“ – galvoja.
Galėjo į Pietus išskristi, juk jautė – vanduo ima šalti.
Žiema kai atėjo, tai matės, kad ežeras pradeda balti.

Darbe aš nuo pietų, alaus jau pagėręs,
Sapnuoti pradėjau, akis tik privėręs.
Ir taip aš ten miegu, toliau netinkuoju.
Užmigęs tarp šiukšlių, pingvinus sapnuoju.

Ir jokių Taičių ar žemės didvyrių –
Pingvinams užveisti ES steigia skyrių.
Visi, Vilniuj likę, pingvinais pavirto.
Drąsios šalies prūde, mums Vakaruos skirto.

Į iškabą naują štai kala čia vinį.
Prie užrašo „Wilno“ štai naujas – „Pingwiny“.
Prie kūdros atnešta skalbimo miltelių,
Po centą pingvinams užvežta žuvelių.

Kur Katedros aikštė, vietoj Gedimino,
Statula jau stovi didinga pingvino.
Ir jokio nacizmo. Išaušo jau kitas –
ES parazitų ir išperų rytas.

Prie vėliavos koto – pingvinas,
Vilniaus pily krečia ne pokštą.
Jam vėliavą liepta nuleisti,
už žuvį užlipus į bokštą.

Troselio nesiekia pingvinas,
Nors moja trumpaisiais sparneliais.
Nuliūsta – geriau būtų virtę
Čia žmonės baltaisiais ereliais.

Kai aerouoste iš Vilniaus
Lėktuvai bebaigią išskristi,
Sniegu štai juoda figūrėlė
Šviesos gesint stengias atbristi.

Lėktuvai išskrenda, kaip žąsys.
Juose žąsinai susodinti.
Mažutis pingvinas atšlepsi
Jungikliu šviesos užgesinti.

Tai kas, nuo urano kad žuvys dvigalvės...
Pingvinui nerūpi, jis tartum begalvis.
Kaimynai pradėjo prie kūdros čia dergti...
Pingvinas nepyksta, jis bando tik verkti.

Kai mus kas įžeidžia – prikandam liežuvį -
Liežuvis mums skirtas suvalgyti žuvį.
Kai keikia mūs šalį, tai nesinervuojam –
Žuvies pasiimti nuolankiai krypuojam.

Kur vokiškos šiukšlės ar daniškos kiaulės,
Kur „lenkiškos žemės“ – pingvinų makaulės.
Kažkokios dar pilys ir miestai sugriuvę...
Pingvinai nusprendę, kad visad taip buvę.

Bet štai pabundu nuo košmarų veikimo.
Pingvinų šaly sau nekursiu likimo.
Geriau vieną dieną lietuviu gyventi,
Nei, virtus pingvinu, prie kūdros klegenti.

Todėl čia tokiems, kaip kad aš, patarimai:
Mes būkim lietuviai, nebūkim pingvinai.
Ne tik alkoholį ir darbą vartokim –
Už aplinką švarią šaly mus kovokim.