Be pavadinimo

Norėtum gyventi taip, lyg neateitų rytojus,
Norėtum mylėti taip, lyg ir čia būtų rojus.
Norėtum mokėti šypsotis, kai skauda,
Ir daina pakeisti savo ilgą raudą.

Ir tie, kurie norėjo buti tavo priešais,
Galėtų mojuoti nors ir kruvinais riešais.
Nes niekas jau tavęs nebestabdytų,
Nuo tavo sielos laimės nebeatbaidytų.

Ir kas gi kaltas, jog gyvenimas sunkus?
Kad karts nuo karto jis nori išbandyti mus.
Jam nesvarbu stiprus tu, ar silpnavalis,
Gyvenimui tavo skausmas ir ašaros - tai tik detalės.

Ir jei nuspręsi tu žudytis ar tiesiog nebekvėpuoti,
Užmerk savas akis ranka, kuria bandei mojuoti.
O jei įstengsi ir toliau gyventi laukdamas geriausio,
Atmink, kad žemė valdoma Aukščiausio...