Vėl apie arabus

( Apgailestauju, tačiau čia ne pradžia, čia jau IV dalis, deja.)



    Įkvėpiu uostamojo tabako, kad blaiviau mąstyčiau, nusičiaudau, paslepiu jį, kad nieks nerastų, juk kai pagalvoju vien per tą š...ą, uostomąjį tabaką, tapau nelegali asocialė ar asociali nelegalė,( kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, ir taip jau prastai), nes, kaip žinia, jo vartojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiamas, net integracija į Europos Sąjungą nieko nebegali čia pakeist.
    - Taigi,- ištariu pati sau,- laikas susimąstyt, kas yra arabai. Akyse šmėkštelėjo mano  būsimos knygos turinys, kuris atrodė maždaug taip:

                                                TURINYS

Bestselerio įvadas...............................................  3
Kas arabai buvo, yra ir į ką dar spės pavirsti.........  3+n
Tyrimai religiniais klausimais ..........................................................  3+n+k 
Tyrimai medicininiu antropologiniu aspektu.............................................................. 3+n+k+y
Tyrimai lingvistiniu antropologiniu aspektu.............................................................. 3+n+k+y+x
Arabų įtaką mano mamai................................................................ 3+n+k+y+x+a
Empirinių duomenų rinkimo
metodika ( interviu su mano mama)..................... 3+n+k+y+a+ą 
Turinys................................................................ 301

    Hmm,... kaip romanui, tai turinys ne koks, labiau jau mokslinei knygai, bet ir vizijų
bei apsireiškimų ignoruoti negalima...
Nors, kaip supratote jūs ir aš ką tik,monografija bus mokslinė, tačiau, prižadu, paskutiniai du skyriai bus linksmi... labai... iki ašarų.
    O dabar svarbiausia dalis, kaip pelningai parduoti... bet ką, o ypač šedevrą: ant viršelio parašysiu „ Stepanka“, truputį žemiau –„ romanas“, tai pirks moterys, ieškančios kažko širdžiai atgaivinti ir norinčios savo nepasisekusią santuoką užmiršt... bet gal tada geriau pavadint savo šedevrą „ Izabelės meilužiai“, tai senų pliurzų iškart bus nuo lentynų nušluotas, tačiau kokia nesusipratusi pamanys, kad Izabelės visi meilužiai buvo arabai arba dar geriau,- kad visi arabai buvo Izabelės meilužiai, nors pačios Izabelės knygoje nė kvapo nebus  ( kvapas bus popieriaus ir spaustuvės), o antra blogybė, kad mokslininkams tada knygų nebeliks, geriau paliksiu kaip buvo, vis mažiau apgaudinėsiu, ne dviem, o vienu žodžiu, nes nei Izabelė ten bus, nei Stepanka, vienintelė minima moteris bus mano mama, bet jos vardo nerašysiu, nes gali paskiau keršyti ir mano vardą ( net su antruoju vardu ir pavarde), baisu pagalvoti, kur įdėti.  Taigi, kai po pirmojo „ Stepankos“ pirkimo etapo, kuriame dalyvaus tik moterys ir senmergės, kurios ir paskleis visuomenėje piktą gandą, kad knyga nėra verta net tuoletinio popieriaus privilegijų ir pareigų, monografija susidomės mokslininkai, ir prasidės antrasis pirkimo etapas, kai dėstytojai lieps nusipirkti „Stepanką“ studentams, iškalti per paskutinę naktį prieš egzaminą ir ryte, per egzaminą informuoti juos, kas ten parašyta, studentai gaus labai prastus pažymius, nes dėstytuvai nepatikės. Nedarysiu jokių Kalėdinių nuolaidų, nes studentams juk sesija kaip tik Kalėdų proga, kaip didžiausia dovanėlė, bet svarbiausia, aš priploju dvi muses viena knyga.
    Aha, viską, kas svarbiausia, pavadinimą, turinį ir verslo planą jau turiu, beliko sugalvoti kuom užpildyti tuos tris šimtus lapų. Kadangi mokausi aukštojoj ( paaiškinimas tiems, kurie ten nesugebėjo įstoti: aukštoji tai yra ta pati vidurinė mokykla, tik ant kalno), tai jau žinau, kad visada, kai iškyla problema, ką rašyti, kai galva tuščia, reikia naudotis planu, šiuo atveju turiniu.
    Taigi, pirmas skyrius „ Bestselerio įvadas“ bus apie... hmmm... apie tai, kaip kilo man mintis parašyti šią knygą, tik apie verslo planą nepasakosiu, apie mamą irgi kol kas nutylėsiu, tebūnie tai staigmena tiems, kurie neskaito turinio.
    Skyriuje „ Tyrimai religiniu aspektu“ bus modernizuoti Gintaro Beresnevičiaus kliedesiai. Aš juos taip modernizuosiu, kad nė pats gerb. autorius nepažins, o jei apkaltins plagijavimu, sakysiu:“ Mažiau gert kadais reikėjo, dar įdomu, kas ką plagijuoja“, o tai protingai čia.
    Skyriuje „ Tyrimai medicininiu antropologiniu aspektu“ skaitytojai sužinos, kad mano mama arabų nelaiko žmonėmis, ras pasvarstymų į ką gi jie yra panašūs, į krokodilus ar į begemotus, galiausiai skyriaus pabaigoje kaip ant lėkštutės pateiksiu įrodymą, kad – į begemotus, kadangi, lyginant medicininiu antropologiniu požiūriu, jų kaukolės, tai yra, veidai platūs, kaip ir begemotų, o normalus žmogus medicininiu požiūriu panašus į kiaulę, o antropomorfologiniu požiūriu, tai ne tik kad panašus, bet dar didesnis kiaulė nei pati kaiulė sugeba būti, taigi, logiškas ir aiškus įrodymas, po mano sudeginimo arba savižudybės, vengiant sudeginimo, jis taps aksioma.
    Skyrius „ Tyrimai lingvistiniu antropologiniu aspektu“ patvirtins beveik jau aksiomą, kad arabai – begemotai, tik iš kito mokslo bokšto žiūrint. To mokslo tyrimo metodai tokie: apklausiu visus iki vieno savo pažįstamus, ar jie supranta arabų kalbą, kadangi jau žinau, kad nei vienas nesupranta, tai neverta ir vargt klausinėjant, taigi, atsakymas: ne; su begemotų kalba, manau, nutiks taip pat ( ot, būtų staigmena, jei kas iš mano draugų suprastų begemotiškai, bet aš staigmenų nemėgstu ), taigi, ir vėl atsakymas: ne. Taip palaipsniui klastos būdu skaitytojas bus privedamas prie pasikartojančios, tačiau intriguojančios išvados: arabai tarpusavyje bendrauja nesuprantama kalba, kaip ir begemotai, taigi, tai yra tas pats.
    Ką dėstysiu skyriuje „ Arabų įtaka mano mamai“ dar nežinau, sugalvosiu po interviu su mama, o skyrių „ Turinys“ paliksiu nepakeistą.
    Kad tik viskas pavyktų.Greičiausiai ši monografija bus vienintelis mano pragyvenimo šaltinis, ji mane maitins, ji mane ir nužudys, būsiu sudeginta arba vengiant sudeginimo būsiu priversta pati susidegint ( gal S.Daukanto aikšteje), už nesveikų erezijų skleidimą. Greitai knyga bus pamiršta, po šimto metų vėl prisikels ir nuskambės pasaulyje, lyg vilkas, kuriame dar šimtas vilkų gyvena, nuo Gedimino kalno staugtų, o belikę klonuoti mūsų palikuonys, nebesugebės atskirti tikrovės nuo melo, nes ir patys, bus netikri, o tik klonai, tad jie su mano knygą padarys tokį biznį, kokio aš nė pati nesugebėčiau. Man dabar net liūdna pasidarė, kad kažkas naudosis mano triūso vaisiais, reikia vėl pauostyt tabako ir išsičiaudėt.

( Tęsinys bus rytoj, gal.)