Pienių pūkas leidžias, krenta
ratų batai sunkiai brenda.
Sodžius žilagalvis Lietuvos
laukė sesių, brolių
ant kalvos.
Palapinių svieto
papuoštos galvos
veržės pakerėta
išmintis kartos.
Muzika ir dainos
liejuos iš širdies,
jos kiekvieną petį
šventiškai palies.
Rateliai sukos, raibuliavo
meškučio šokis atkeliavo.
Sniegą mindė gervės
ir arklių kanopos;
linksmi čigonai varžės,
ubagai be kovos...
Giltinės, meškučiai,
vaikai ir angelai
trypčiojo taip drūčiai,
kad plyšo apavai.
Žiemą varom iš laukų
garsas sklido virš miškų!
Lašiniai lai pailsės,
silkę dėsim ant danties,
gavėnia greit prasidės!