Kas po galais ta laimė?

Laimę mes visi juntame ir savaip suprantame. Dažniausiai kai esame laimingi būname linksmi, bet gal tai viso labo tik džiaugsmas? Galbūt mes negebame atskirti laimės nuo paprasčiausio džiaugsmo?
  Laimė - tai jausmas juntamas širdyje, bet matomas ir iššorėje. Visi gali būti laimingi, bet deja dauguma tą laimę nustumia nuo savęs ir dejuoja, kad ji jų neaplanko. Žinot, pasakysiu atvirai: aš ir nemanau, kad jie atras savo laimę… Nes jie nesugeba džiaugtis mažais, dažnam atrodančiais nereikšmingais dalykais! Beveik visi mano, kad jaučiasi laimingi kai turi labai labai daug pinigų! Bet ištikrųjų dėl pinigų laimingi gali būti tik labai skurdžios sielos žmonės...
  Žmonės dabar yra paskendę savyje ir visiškai nesirūpina kitais. Dabar žmonės virto bejausmiais „robotais“ (kalbu ne apie visus, tik didžiąją dalį). Jie nebesugeba džiaugtis, mylėti ir būti laimingi! Jie nebesidžiaugia gyvenimu! Maža to, jie apkartina gyvenimą ir patiems mylimiausiems žmonėms. Ypač vaikams! Vaikai - tik jie ir yra patys laimingiausi! Jie visur mato gėrį, visur mato taiką. Jie džiaugiasi dėl visko!!! Dėl mamos ar tėčio šypsenos, dėl pavykusio piešinuko, dėl išmokto eileraštuko, dėl šilto oro, dėl paglostytos katytės, dėl jų laistytos pražydusios gėlytės močiutės darže!! Bet čia įsikiša visad užsiėme tėvai neskiriantis penkių sekundžių pagirti taip ilgai piešto vaiko piešinio! Negana to, jie tik abejingai pažvelgia ir sužlugdo visas vaiko viltis kada nors tapti dailininku. O vaikus labiausiai įskaudina ne nepasakytas komplimentas, ne nerastas laikas amžinai užimtoje dienotvarkėje, o tas skvarbus žvilgsnis jam tarsi pasako: „juk žinai neturiu laiko! „. Tas žvilgsnis suaugusiajam tik laiko užėmimas, bet vaikui tai lyg skaudus botagas per širdį, o poto ir  kietas gumulas įstringa gerklėje. Ir mes dar stebimės kodėl toks žiaurus jaunimas! O gi dėl visų tų kartų kai neturėjote jiems laiko... Tik tada tai tebuvo sielvartas, bet laikui bėgant jis perauga i pyktį, o vėliau ir žiaurumą!! Aš kalbu ne apie visus žmones, tik apie tuos kurie visad turi bėdų ir nesidžiaugia elementariais dalykais... Bet niekada nevėlu pajusti laimę,  susirūpinimą kitais, galvoti ne tik apie save .. Tereikia pasiimti laisvadienį, atsipalaiduoti, pagaliau niekur neskubėti! Ir pagalvoti ką pasiekiate savo elgesiu, savo abejingumu, savo skubėjimu...? Kai apmąstysite tai, suprasite, kad nesate laimingas ir neteikiate laimės kitiems.. Pagalvokite kada pasakėte ir praskaidrinote dieną savo artimui?
  Aišku visi gali būti laimingi! Ir aš žinau, kad laimingiausi būna tie, kurie kai iš skausmo plyšta širdis sugeba juoktis! Na, o jei esate laimingi ir dalijate džiaugsmą, gėrį bei meilę kitiems, tai man belieka palinkėti stiprybės gyvenime, laimės, o svarbiausia meilės ir jūsų gyvenimas bus nuostabus! Nes be meilės nebus nei sveikatos, nei sekmės, nei laimės, todėl, kad meilė yra gėris, o jūs galite juo tapti ir nugyventi gyvenimą dėl kurio nesigailetumėte!!!