Vieną kartą gyveno kurmis. Jis buvo labai turtingas. Jis mėgdavo skaičiuoti savo pinigėlius. Atėjo tokia diena kai jam pabodo skaičiuoti tik pinigėlius. Jis susigalvojo susirasti draugų. Bet visi gyventojai buvo jam abejingi ir nenoriai eidavo į kalbas. Tai kurmis pagalvojo, kad jis leisdamas pinigėlius prisitrauks daugiau draugų. Bet tas irgi buvo tiktais laikinas dalykas nes į jį niekas nekreipė dėmesio o tik leido jo pinigėlius. Jis suprato, kad jis yra nemylimas gyventojų. Tai vieną dieną kurmis pasimeldė Dievui, kad jis padovanotų dovaną atmerktų jam akis, kad jis galėtų pastebėti tuos kuriems jis yra reikalingas. Bet dievas jam pasakė aš tau galiu padovanoti mylinčią širdį. Tik taip tu būsi praregėjęs.
Jis labai paprašė šios dovanos. Tai Dievulis jam padovanojo mylinčią širdį. Kurmis tik išlindęs iš savo tamsaus urvelio iškart susirado daug draugų. Ir zuiki ir lape. Meškiną ir vilką. Visi norėjo su juo nuostabiai bendrauti. Kurmis buvo labai laimingas ir dėkojo Dievulį už šia didžią dovaną kuri leido praregėti.
Ar tu kada nors prašai Dievo, kad nebūtum aklas ir praregėtum.