Optimistas tu,
realistas,
ar pesimistas,
spjovęs gyvenimui
į veidą
ir einantis
į kova su mirtim...
Tu kaip plaštakė
atsitrenkus
į mūrinę sieną
ir ištiškus,
be riksmų,
be aimanų,
tik su savim...
-----------------
Prisipažinki,
kad kova
su savimi perdaug
jau sudėtinga...
tai kaip
filosofija
bemintė, kaip
matematika
beskaitė,
kaip gyvenimas
be jausmo...
gyvenimas
ne žmogumi,
o plytele,
numindžiota visų
dvokiančiomis
kojomis,
grindiny imūryta,
ber pernelyg
laisva,
kad priklausytum
nuo kažko...
Bet gi žinai,
kad tas kažkas
priklauso
visiškai nuo
tavęs...
tai ką darysi?
pabėgsi?
ar pasiliksi?