Baimė

Aš nežinau, ko aš iš tiesų bijau
Ponia Tamsa seniai nebegąsdina...
Gal sužinoti kokiu lietumi tau lyjau?
O gal tų, kurie nenuoširdžiai drąsina?

Galbūt karo, neapykantos šovinių?
Baimė nebeišvysti saulės...
O gal nenuoširdžių dovanų priešo siustų?
Baimė neatpažint apgaulės?

Aš nežinau, kodėl man šį vakarą taip skaudu!
Juk Tavo veido nebeišvysiu...
Gal todėl man taip baisu.
Baimė, kad tavęs nepasivysiu?

Baugu laikyti atmerktas akis
Juk šitiek siaubo galima pamatyti...
Bet dar baisiau kai ateina naktis
Ir šį siaubą esu priversta ant lapo rašyti