Buvimas

tik tyliai tyliai man tarp sienų
vis šnabždi
kiek žmogui reikia žmogaus
prisilietimo
kiek tau reikia to buvimo
čia ir dabar
taip kas vakarą
užmigus mūsų skruzdėliukui
kartoji
kad upė iš krantų
neišeina
be tikslo
neužlieja kitos upės vagos
vien tam
kad taip reikia
vis šnabždi
kaip džiugu
kad prieš tūkstantį metų
sutekėjom į vieną
vis
šnabždi
kol baigiasi vynas ---