Tokį aš įsivaizduoju tave ( Durdomui )

Baltas mėnulis
Kaukiantis tamsoje
Ir tavo veidas...
Įkyrios mintys
Stiklo kamuoliukais pažyra
Ant grindų...
Tu krūpteli
Apsiverti, nerandi sau vietos.
Rudenio lietumi
Paveikslo spalvos laša
Ant tavo veido, akių...
Ir užlieja mintis.
Už lango, per langą
Žliaugia neramaus pastato
Prakaitas -
Tu pakyli...
Ir vėl blaškaisi, ir vėl negali užmigt.
Ilgiesi...

Taip aš įsivaizduoju tavo ilgesio naktis...

Ryte prabunda saulė,
Bet šiandien bus vėjuota.
Ant didelio medžio
Krykščia mažas paukštukas.
Jam nereikia žodžių
Tam mažam, pasišiaušusiam padarėliui.
O gal tai tu?
Kodėl?
Nes žodžių nėra,
Nes žodžiai beprasmiai, jie nieko nepasako.
Nes jie bereikalingi.
Nes tu esi balsas ir mintys.
Nes tu stovi po medžiu
O paukštukas nemoka kalbėti...

Taip aš įsivaizduoju tavo bežades dienas...

Taip, tu gali
Gali pasakyt "ne"
Ne, nereikia man
Nereikia tavęs, nereikia jūsų.
Škac, štiš, šalin!..
Ir aš sliūkinu tolyn
Nes tu pasakei "ne"
Ir jis aptrauke tavo širdį
Kietu lukštu.
Tik vienas "taip"
Ir ji plaka vis greičiau
Plaka, didėja
Kol lukštas skyla
Ir širdis apsipila krauju.
Ne...ne...nereikia...

Taip as įsivaizduoju tavo "ne"...

Tokį aš įsivaizduoju tave
Su tavom ilgesio naktim
Ir bežadėm dienom.
Su tavais "ne"
Ir "taip"...
Galu gale tu toks
Ir žodžių daugiau nereikia
Nes tau jų nėra
Nes tau jie nereikalingi...