Praeities tikėjimai

Aš tikėjau - esu blogio indas,
Ir tikėjau - nevertas esu.
Kankinausi, nes troškau mažytėj širdelėj
apkabintas, paguostas pabūt.

Aš tikėjau, kad mano vertė buvo
matuojama mano veiksmais.
Ir tikėjau - nuodėmė many tūno
ir paverčia troškimus niekais.

Kankinaus ir rėkiau, ir draskiausi širdy,
ir negyvėlio kaukę dėvėjau. Nakty
liejau ašaras, žibinau lempą ilgai
nes stikliuką ant stalo bijojau pamest.

Vieną dieną šviesa suspindėjo tenai,
kur tirščiausia tamsybė stūgsojo kalnais:
"Tu esi dievo vaikas - gali atsikelt.
Tikėki - išvesiu tave iš čionai."
(11.08)