Mano sentimentalūs laikrodžiai tiksi dykumose

Nustok plakti, širdie, prašau nustok plakti.
Sako, drugeliai užmiega laimingi,
noriu užmigti ir aš.
Skęsti prisiminimuose,
suvaidintose ir tikrose laimėsi, praeityje.
Noriu pakilti,
skrosti dangų,
noriu mylėtis su medžiais,
tyliai alsuoti į pievas.
Atimk iš manęs buvusius, esamus ir būsimus oro gurkšnius,
akimirkas, mintis, juoką ir..
ir prašau paimk ašaras, kad nebeverkčiau.
Sudegink piktyje tikėjimą ir viltį,
leisk būti dulke,
kvėpuoti gyvenimams į nugarą,
ūkanotais rytais kutenti gėles darželiuose ir braškes.
Leisk man ištirpti jūroje lyg druskai,
leisk būti banga, glostančia smėliui kojas,
leisk atgimti duobute mažylio skruostuose,
leisk, jog šypsenos pataptų svetimos, o kūnas išbluktų laike.