mes visi esam įkvėpti bėgti
kai šaltis sukausto minų lauką
kartu nusitempdamas užmarštin
praleistą laiką
vis kitaip ir tave
kaskart
laikrodžio knibždesy
vis iš naujo kuo greičiau
minos tiksi
kiek laiko trunka tavo žvilgnio
sekundė
kurią seku
nuo taško a į save
tačiau kaskart suklystu todėl
nulūžtu ten kur
nebėra laiko