Išmintingas pasaulis 6

Šešta dalis

Na ir kodėl vis turiu kristi? Nudribau tiesiai į purvyną. Išgertas alus situacijos ne, kiek negerino. Kojos vis pynėsi, atsistojau iš trečio karto. Savaime suprantama lijo. Dangus priminė juodą rašalą. Užsimerkiau ir suskaičiavau iki šimto. Žingsnis po žingsnio...
Atsargiai dėliojau kojas ir žiūrėjau į auksu lietą takelį. Svarbiausia,
kad prabangus takelis nepriartėtų prie mano galvos. Alkoholio kiekis a didina žemės trauką b ko rezultatas dažnai praskeltos galvos c. Sunkiai žingsniavau ir bandžiau prisiminti kokią dainą, tas dažnai padėdavo prasklaidyti girtumą. Bet ši kartą negalėjau prisiminti jokios dainos. Aš neįvertinau mažojo gnomo ir jo magiškų bokalų. Gal ir gerai neaišku, kada vėl turėsiu galimybę pasėdėti malonioje kompanijoje.... Sumautas takelis žinoma vingiavo, kiekvienas vingis, lyg prieš uraganinį vėją. Keikdamasis, griūdamas ir stodamasis įveikiau šiuos vingius. Tikro didvyrio kelias visada pilnas kliūčių, pikti apyniai suraizgo kojas....
Kvatodamas jau tvirtesniu žingsniu patraukiau toliau. Takelis staiga baigėsi. Ant smaragdinės žolės stovėjo oranžinė sofa ir krėslas juos skyrė dailus riešutmedžio staliukas. Patenkintas nugriuvau ant sofos. Stebėtina, bet sofa išliko visiškai sausa. Žiovaudamas apsidairiau, bet aplinkui nebuvo ne gyvos dvasios. Na ką gi jeigu imperatorius turi svarbesnių reikalų. Nusnausiu minutę, akys tiesiog limpa, dėl visko kaltas tas lietus. Mane pažadino kandus balsas:
- Iš alaus kvapo galiu spėti, kad čia svečias iš Sferų pasaulio. Juokingiausia, kad taip prisigėrei, bet esi dėl to nekaltas. Kaltininko čia reikia ieškoti gilioje to pasaulio senovėje.

Imperatorius nutraukė savo paskaitą ir ištiesė man taurę su oranžiniu skysčiu. Kvapas pasirodė klaikus, bet drąsiai išlenkiau jos tūrinį. Akyse iškart pašviesėjo ir pasijutau žvalus lyg išgėręs dėžę energetinio gėrimo. Vis dėl to ne apie Sferų pasaulį atvykau čia kalbėtis. Atsistojau ir nevikriai nusilenkęs pradėjau pasakoti:
- Imperatoriau mano pasaulį užgrobė oranžiniai ateiviai vadinantys save Išmintingaisiais. Aš prašau jūsų pagalbos. Sunaikinkite oranžinius ateivius ir išlaisvinkite pasaulį nuo jų priespaudos.
- Jeigu imperijai, ko ir užtenka tai karo. Imperija taip ir plečiasi karu. Mano rankos, kol kas surištos kariniai veiksmai vyksta šimtuose pasaulių- Dead One akys atrodė pilnos pašaipos.
- Galbūt, kiti imperatoriai galėtų padėti? Chaoso, Tvarkos ar Karo?
- Chaoso dievas žuvo. Eilinį kartą išėjo į mūšį pasipuikuoti savo kalaviju ir koviniais sugebėjimais. Jis atitolo nuo savo karių ir pats skerdė priešų eilės. Vietinis dievukas nutaikė gerą progą ir puolė. Dūris špaga į plautį jo nepribaigė jis, dar spėjo nukirsti žudikui galvą. Kažkoks priešo kareivis pamatęs sužeistą dievą paleido jam strėlę į nugarą. Nereikia ne sakyti visi ginklai tame mūšyje buvo iš dievus žudančio metalo. Mano nuomone Tvarkos dievas nusprendė, kad imperija turi per daug imperatorių ir pribaigė seną priešą. Tvarkos dievas rūpinasi jau prijungtais pasauliais, o tai nėra lengva. Kokia pikta dievybė vis kiršina vietinius prieš mus. Karo dievas pamatė ganą nemažą spragą mūsų plane. Kas iš tų nužudytų dievų ir prijungtų pasaulių. Jei dėl keistų artefaktų atsiras, vis naujų dievų ir naujų pasaulių. Artefaktai verčiantys mirtinguosius į dievus gali būti, bet kokio daikto pavidalo. Karo dievas užsiima šitų artefaktų paieškomis. Man dar trukdo paslaptingas plėšikas. Jis tiesiog išgaruoja su imperijos pinigais ir resursais....

Mane apėmė pyktis. Tam jis mane čia ir pasikvietė, kas paaiškintų, kodėl negali padėti.
- Tai kokio velnio mane čia iškvietei? Leisk, atspėsiu nugyvenai pora šimtmečių ir gyventi baisiai nuobodu. Tai nori, tiesiog paplepėti.
Dieve, kaip man norėjosi mesti į staliuką į prakeiktą imperatorių. O po to, nors ir gyvą jis mane kepa. Viskas taip beprasmiška išvengiau mirties ir pabėgau iš savo pasaulio. Bet kam visai tai, jeigu negaliu padėti kitiems? Dead One nusikvatojo:
- O tu drąsus niekšelis. Bet staliukais nesimėtyk. Matai, jeigu kas padėtų man atsikratyti to plėšiko. Vyrukas klaikiai galingas, net nežinau, kaip atrodo. Išjungia mano karius meistriškai. Netgi rekrūtavo pora mano leitenantų. Lyg to būtų maža, jis palieka kortas su liūtuko atvaizdu. Liūtai ir liūtukai labai paplitę heraldikos simboliai, kol kas negaliu surišti galų. Jis aiškiai nori, kad pats pradėčiau jį gaudyti. Aiškiai paruošė, man spąstus. Va čia į žaidimą ateini tu. Tu būsi pirmasis karys gavęs naują mutageną. Jis, tikrai norės atimti iš manęs mano pirmą pagerinto kario versiją. Tu pereisi į jo pusę ir šnipinėsi. Privalėsi, suprasti jo motyvaciją. Kas jį varo į priekį? Pinigai, kerštas, politinės pažiūros?
- Kodėl turėčiau sutikti? Negi neturi, tikrų karių savo bandymams? Aš, apie kautynes, kardais ir galvų kapojimą nieko neišmanau.
Dead One išsišiepė:
- Va būtent, tu esi šviežias, niekaip nesusijęs su mano armija. O plėšikas žino mano armiją, kaip savo kišenę. Lengvai rado tuos leitenantus, kurie niekada netikėjo imperija ir jos grožiu. Ištikimą patrankų mėsa reta prekė. Aišku gali nesutikti. Keliauk atgal į Sferų pasaulį, gal įsidarbinsi, kokio gnomo rūmų šlavėju. Po poros metų, pas mane ateisi. Tik, tada gal tavo vietą bus užėmęs, kas nors kitas. Mutagenas ir galia arba šlavėjas. Tau rinktis Justai.
Pasirinkimas, kaip visada daugiau simbolinis.
- Sutinku atrodo nepalieki man kitų galimybių. Bet su viena, net jeigu žūsiu tavojo plėšiko gaudymo metu, tu išlaisvinsi mano pasaulį.
- Duodu tau imperatoriaus garbės žodį. Bet tu nežūsi nugyvenau užtenkamai ilgai, kad atskirčiau žmones vaidinančius pagrindinius vaidmenis pasaulių istorijoje nuo mirštančių statistų. Bet pakeiskime temą noriu parodyti tau savo naują eksperimentą man reikia nešališkos nuomonės.
Dead One sugriebė mane už alkūnės ir man nespėjus, net riktelėti stovėjome miške pilname medžių atrodančių, lyg ramstytų patį dangų. Nusekiau paskui imperatorių smalsaudamas ką gi pamatysiu šiame pasaulyje. Palikę mišką atsidūrėme didelėje laukymėje. Joje stovėjo dvidešimt trobelių jos atrodė kažkuo pažįstamos. Dead One patenkintas pranešė:
- Taip čia tradicinės lietuviškos trobos. O jų viduje mano lietuviški kolonistai. Šis pasaulis nesiskiria nuo kitų Žemės planetų tie patys žemynai ir klimatas. Skirtumas planetos gyventojuose. Pradėkime nuo lietuvių. Jie iš skirtingų pasaulių, bet iš esmės vienos tautos atstovai. Tvarkos dievas aiškino, kad sukūrus tam tikrą pasaulį su tam tikra tau po tam tikro laiko tarpo šio pasaulio antrininkė su menkais skirtumais atsiranda savaime. Sakytum viskas čia gerai, bet deja įvairiuose pasauliuose lietuviai dalijasi tos pačiomis nelaimėmis ir ta pačia istorine pralaimėtojo role. Tai gi į savo surinktą pasaulį surinkau žmones kurie mano manymu naudingi mano pagerintam pasauliui. Tegu jie pabando kurti istoriją iš naujo. Šiame pasaulyje nėra slavų. Rusijos plotai dykynės su naudingais resursais. Gal pirmi tuos resursus pasiims Tibeto kolonistai, bet ir jiems man jų ne gaila. Kaip supratai, čia nebus agresorių jokių Rusijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos... Netgi Anglija niekada nebus Anglija. Ten natūraliai vystysis Piktų ir kitos gentys. Kiekvienos tautos atstovai bandys sukurti savo valstybę. Įdomiausias rezultatas aišku laukia Afrikoje, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Sunku nuspėti ką gi ten rasiu po kokio tūkstantmečio. Tai gi ką manai?
Taip Dead One nusprendė padaryti neįmanoma atseikėti visiems lygiai... Viskas skambėjo taip utopiškai ir gražiai jokių rusų trukdančių Lietuvai augti ir tobulėti. Tibetas be kinų priespaudos. Afrika be vergovės ir žemyno resursų grobstymo...
- Šitas projektas turi vieną silpną vietą. Tavieji kolonistai galbūt turi geriausius norus sukurti naujas valstybes ir perrašyti istoriją. Bet jų proanūkiai nieko nesiskirs nuo, bet kurio dabartinio agresoriaus.
Dead One prisidegė cigaretę:
- Sugalvojau tam tikrą ventilį. Šiose kultūrose niekada neišnyks šamanai jie savo galią gaus iš manęs ir bus ilgaamžiai ir primins ateities kartoms apie blogus sprendimus anuose pasauliuose. O tie, kurie norės traukti į karą prisijungs prie imperijos armijos. Aš tikrai noriu gero ir tai sunkiau už, bet kokį karą...
Dead One pradangino nuorūką ir tuo pat metu prisidegė kitą cigaretę. Taip Dead One nori gero, bet ir Išmintigieji jų supratimu nori to pačio...
- Linkiu tau sėkmės imperatoriau, bet nepamiršk čia eksperimentas taigi leisk viskam sava vaga. Priverstinė utopija- utopija, tik jos kūrėjui .
Dead One užgesino cigaretę ir nuėjo atgal į mišką. Dar spėjau pažvelgti į kolonistus tempiančius riebų šerną atgal į stovyklą. Bent vieną kartą gerais norais nutieskim kelią į rojų.