Beprotės išpažintis

Kaip giliai tai matau,
O akis
Bučiuoju kąsnakt
Ar žinojau, kad aš
Tavo sielos...
Praris mano rankos tave
Ir žuvėdra suriks
Ji bučiuoja kąsnakt
Akis užmerkus (gal ne)
Balčiausioj jūros sukišus rankas
Kaukdama, žviegdama,
Lyg aršiausias žvėris.

Kaip žvėris ji drąsi,
Bet nežino, kad aš
Sugalvosiu sapnus,
Kur nuneš ją kitur,
Į palaimos gelmes.