Žiūrėjau į tave iš aukšto,
Tyliai mezgiau svajones.
Kol pagaliau sapnas privertė mane nusileist,
Ir nebyliai ištarti myliu.
Sunku priklausyti tau,
Sunku man tave mylėti,
Tačiau manau buvo verta,
Dėl tavęs širdį padėti,
Galbūt buvo visko per daug.
Tačiau mes galim viska pakeisti.
Ir tyliai kasnakt ant mėnulio sėdėti,
Dainuoti dainas, ant žvaigždžių šokinėti,
Bet kartas laikas sustoja...
Belieka tik pastovėt.


Mažoji mergaitė






