Trumpiausias kelias Namo-23

Pieš vidurnaktį įvyko trumpas Generaliteto pasitarimas. Buvo ištartas vienintėlis žodis:
                -Pradedame, -tyliai, bet ryžtingai tarė Generolė Dalytė. Kapitonas Juozapas, šturmanas Geležėlė ir bocmanas Krauzeris priėjo prie gulinčios gipsinės „laivės“. Ji buvo atlaisvinta nuo medinės valtelės, kuri atliko „super-modelio“ funkciją. Pritvirtinto keturias rankenos, suimti  rankom. Dėl viso pikto „graboriai-kurmiukai“ pravėrė kanapines virves. Atstumas iki taikinio, objekto X, buvo išmatuotas dar iki Senamiesčio „okupacijos“, - lygiai 333 su puse A-Sabo žingsnių, o „sarkofago“ svoris arti pusės tonos, kad ir kokie būtų Lietuvos galiūnai stiprūs, reikia protą turėti, kad nesuvoktum šito svorio. Žemės trauka galngą kliūtis, o poilsio nebus. Reikia smūgį atikti staigiai, taikliai ir negailėstingai. Kai atliks kovinę užduotį, pailsės kai pakils Aušrinė rytuose,  kai barankom  ir žvaigždutėm snigs. 
              Pro iškištą vamzdelį iš Dipsio burnos, kaip banginiui, kilo garų fontanai;-Puuuuf, - puuuuuf. „But gerai, kad vežtu ant ratuku“ kosėdamas pagalvojo „užkoncervuotas“ Dipsis. - „Gal susipras? -E, bus tai, - kaip bus. Bus gerai:
          -Tu-tūūūū, -prapūsdamas vamzdelį, davė bocmanui Krauzeriui ženklą startui.

Šturmanas Geležėlė švilptelėjo keturis kartus, - pasikvietė keturius Lietuvos galiūnus, Židrūną Svicki, Vida Bleką. Jie turėjo kiekvienas savo asmeninį masažuotoją. Jie buvo žemaičiai: Ramūns Vyšniuks ir jo tėvuks, irgi Višniuks. Taip jau atsitiko, kad svarbiame etape keliant svarstį Ramūnui mažiukui  išniro koja, - teko atsisakyti Pasaulio rekordo, o sąnarį sustiprinti elastinių-gipsiniu tvarsčiu. Sakoma: „Nuo grotų, nuo terbos ir lazdos, -niekada nesi būti apdraustas“. Vyšniuks su savo tėvuku irgi Višniuku, ėmėsi masažuotojų funkcijas ruošiant  Žydrūną ir Vida šios nakties žygiui. Taip jau gavosi, kad reikalui ęsant jie visada padeda vienas kitam pakelti, panešti ne tik bulviu maišus, paršą ar rąstus, bet ir mašinas, autobusus, lėktuvus, - kelis šimtus metru pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn, bet dažniausiai tai daro po vieną, -  atskirai. Vot kokie garbėtroškos. Nori, kad tik paruodytų  per TV, kad va, veiziekiat  gavau 3000 litų premija kaip pasaulio galiūns šliubiniam „gornitoriui“. Va, veiziekiat mani kaip stumsim, „gipsinę torpedą“. -Supykau.
        -Gera, gera, nesinervok  Žydriau, darbą dirbam, - nuramino Vidas Blekas. Vyrukai buvo  Lietuvos patrijotai, je taip tik juokavo, jie buvo patikimi, mastantys ir su muskulais.
       
          Nuo namo stogo šturmans pakvietė nusileisti savo tėvuko Dipsio bendražygį, dėdę Praną, - labai gerą Dzukijos ir Suvalkijos artoją: -Taip, pašvilpauki Suvalkijos bernioke, dėdė Pranai, - Lipk nuo stogo. Gimtadieniui dovanėlę Tau paruošiau. Sveikinu.
        Artojui dėdei Pranui  navigatorium buvo parinktas vienas iš jaunimo krepšinio rinktinės dešinysis puolėjas: -pasaulio čempionas Kęstas Pūkas. Draugai Deividu vadino, bet Pukis nebūtu Pukis, kaip pavadinsi, taip nesugadinsi. Dabar busi tamsta  Pukis-Navigator.
            Šturmanas Geležėlė pasitarė su auto- remontininku Kostia:
      -Kaip Kostia, ar gerai patepei šiuos ratus? - ir parodė į suporuotus du didelius  „Kirovėc“ markės taraktorines padangas, -kiekviena po 400 kilogramų. Kai pagalvoji, galva sukasi.
        -Štirmane, viskas gerai, tik aš jas nepatepiau, o išmontovau, po vieną rėdėdamos turės geresnę pramušamąją galią, bus reikalas efekt-jiega. Pirmoji, - išsklaidys komisaro Kriušo žandarus ir pramuš pastolius, o antra, -kontrolinė, pravalys nuo Litvino-Polono-Slavianskij Aljans ir Valeros  kontra-bajeristų. Jei dviejų padangų  nepakaks, yra dar keturios, šturmane
      - Puiku, mechanike Kostia. Atsisuko šturmanas į toliau stovinčias dvi damas, -Motinėlę ir Pūkę:
      - Nu-nu, bambeklės-baikininkės, dar pažiūrėsim, -Ar aš jums sesės  nesakiau? -Perspėjau, -Ar jums žodelio netariau, kad parodysiu Lietuvai ir tamstoms  „Kur rakaj žiemoja“, -su pirštu kilstelėjo Džonso dovanuota skrybėlę su trijų „kulipkų“  atžymom, linktelėjo dviems pasipūtusioms ponioms. -E, numojo ranka, atisuko į bocmaną  Krauzerį, tarė:
        -Joms vienodai rodo. Už penkių minučių bocmane pradedame, -iš „Mauzerio“ pokštelėsim  48 raketų salvę. Paskelbsim Europai ir Pasauliui apie naujosios eros pradžią. Meksikos Majai ofecialiai pranešė, kad šios eros pabaiga Gruodžio mėnesį 2012 metais. - Kam laukti? -Pats laikas skelbti Pasauliui apie nauja: - Žemaičių kalendoriaus pradžią. O ir Mikaldą negalim pavesti.
        -Pirmyn, Bocmane Krauzeri.     
       
            Šturmanas Geležėlė, kapitonas Juozapas ir bocmanas Krauzeris  grįžo pas Generalitetą:
      -Vėliavos plevesuoja, -žirgai pabalnuoti strakaliuoja, -kovotojų falangos surikiuotos: -atraportavo šturmanas vyriausiąjai generolei Dalytei.
        -Ant žirgų, kapitone, ant žirgų šturmane. - skambiu balsu  šųktelėjo lemtingą įsakymą generolė Dalytė.
        Tai atsitiko grodžio  31dieną  po 2011 metų Šv, Kalėdų, penkios minutės iki vidurnakčio  2012 metų išvakarėse. Vot taip, mielasis skaitytojau, tai gera žinia, -gera jei skaitai..
       
              - Ant žirgų, - sutartinai pritarė generolės Rasytė ir Irutė ir stojo priekyje savo bataljonų;- Rasytė priekyje  Kunigaikštienės Birutės jegerių gvardiečių ir Jūrų Akademijos kariūnus- jureivius, o Irutė priekije Lietuvos regioninių ir margaspalvės Tautinių mažumų falangų. Vieliavnešiai priekyje, - greta su vyriausiaisiais vadais Generolais. Čia be konkurencijos, vėliavą laiko iškėlęs tikras romietis –Radžis.
        - Bocmane Krauzeri, -salvė, - šuktelėjo šturmanas Geležėlė.
        Bocmanas Krauzeris prisuko prie „Mauzėrio“ vamzdžio priedelį su 48 kiaurymėm, - nuaidėjo trenksmas: - Di-dinnn, ir į nakties dangų virš Vilniaus, pakilo geltonų-žalių-raudonų raketų puokštės, - po Samurajų vėliavom sugaudė 30 „Jamahos“  motociklų variklių, valdomų 30 Samurajų, lieta eiga pasuko pro Stiklius, Totorių gatve link Gedimino prospekto.
     
      Keturi Lietuvos galiūnai sugriebė dvi traktotrines padangas po 400 kilogramų, pastatė ant kanto ir pastūmė pirmą, paskui antrą, jos greitėdamos nuriedėjo link Didžiosios-Pilies gatvės į pastatytus pastolius su žaliu vainiku. Komisaro Kriušo žandarai stovėjo susikabinę rankomis per alkūnes, sukandę dantis ir išsišiepę -Čyyyz. Pirmoji padanga gresmingai artėja, pasigirdo: -Aaaaaaaaa, ir „kieta“ ginybą prasiskleidė irrr, - išsibarstė, išsibarstė kaip Hansai, Antrąjame pasauliniame kare, ėmė bėgti gilyn į skvėrelį  prie fontanų, į priešais Lia France ir Polonijos rezidencijas ir į savo štabus, - Cukorikus kramtyti.
        Žandarų komisarui Kriušo tai buvo netikėta. Pirmoji padanga atsitrenkė į pastolius, sutrupino juos  į šypulius ir nuriedėjo paskui bėgančius žandarus: -Aaaaaaaaaaaa. Pastoliai subyrėjo, liko tik nuolaužų krūva. Antroji padanga susmulkino pastolius į smulkius gabaliukus. Galiūnai Židrūnas, Vidas su dviem masažuotojais  Vyšniukais, pagriebė gulintį gipsinėje „laivėje“ užmūrytą Dipsį ir pasileido bėgti į pramuštą sumūrytą bromą, už „laivelio“ galo sugriebęs abiem rankom laikė artojas Dėdė Pranas, vairavo, o jo navigatorius Kestas Pukis koordinavo, kad nenukryptų nuo teisingo kurso.  Iš gipsinio sarkofago prakišto vamzdelio tik kyla garų žiedai: -Puf-puf-puf, tu-tūūūūū, tu-tūūūū, bėgant pro Signatarų namus sugaudė kaip koks Titanikas: - Ilga dūūūūūūūūūū, - pagerbė 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės signatarus.

                Naktyje, šviečiant menesėnai, nužaibavo žemyn, į Pilies gatvę šešios poros žįbsinčių  fosforinių batų -padų, 48-50 išmėros padai tik bliksi;-žibt-žibt -žibt, „prapuškavo“ pro  ”Naručio“ viešbutį, Signatarų namus,  pro Sopranų būstinę. Reikia pastebėti, kad  „Winčesteriai“ buvo nukreipti žemyn, nes su jų savininkais ramiai ir maloniai  kalbjosi vienas iš Dipsio bendražygių Tommis. Jis prieš kelias dienas  buvo grįžęs iš Neapalio, Winčesterių savininkams perdavė linkėjimus nuo Cicilijos, likusios liūdėti Neapalio tavernoje „Žydrasis koralas“.           
          Štai  pagaliau keistas „ekskortas“ išniro ir kirto Barboros  Radvilaitės gatvę, iš inercijos išbėgo į Katedros aikštę apsižvalgyti, vos nepertrenkė ant žemo kalniuko stovintį baltą fortapijoną ir šiokius  tokius dainuojančius muzikos Dievus, Vytautą ir Gražinutę:
            -Maaažam kambarėėėly ugnelęęę kuriuuuu, -bet jie nekreipė dėmesio, toliau dainavo, - Girdžiu kaip motulėėė, kalbas su kariuuu.
        Katedros aikštieje stovinčio Gedimino žirgas atsuko galvą į trukšmingai bėgančius nešikus -  sužvengė;-I-ha-ha. Kunigaikštis Gediminas girgždindamas šarvais ir sanariais  nustębintas atsisuko,  mato kaip įbėgo į Katedros aikštę keisti nešikai, - ach, uch, - užnešė, vos neslysdami grindiniu;-čik-čik-čik, -daro posūkį. Kunigaikštis Gediminas ištiesė kalaviją ir smaigaliu parodė:
        -Ten. Vaikai mano, ten, - va, -į šį fasadą mano karžygiai. -Matot šviečia „Urvas“. Kunigaikštis nusišypsojo į ūsą ir tyliai pratarė: -Tikrai neapsirikau, pasirodo tikrai Lietuviai-Žemaičiai sugrįžo. –Štai kokie tie Žemaičiai. –Sugrįžo. Aš visada tikėjau jais ir Lietuvos jaunaisiais karžgiais tikėjau,  O įpatingai tikėjau svetainės Rasyk. lt. karžygiais. Reikės pagal pateiktą sarašą, visus kas nusipelnė gyventi geriau, paskelbti bajorais.
        - Ar pritari, grafe, Zirza Mirza?
     
        Dėdė Pranas su navigatorium Pūkiu nutaikė į nuruodyto fasadso priimajo langus, ir be sustojimo, aplenkė muzikuojančius prie balto fortapiono Vytautą ir Gražinutę, trenkė į prašmatniai įstiklintą „Urvą“, -Džinkt-džinkt, stiklai subyrėjo į smulkias šukes, sunku  įsivaizduoti,  net Valdovų rūmū parapetai stogo neatlaikė, langai subyrėjo. Prie „Urvo“ duru kybantis Vikingas, nustębintas, palingavo galvą:
        -Aja-jai-jai. Tai ne zakonno. -O gal nauji laikai atėjo? - Vsio zakonno?
        Lietuvos galiūnai stipriai stumtelėjo nešamą gipsinę laivę į erdves patalpas ir paleido. Laivė atsitrenkė į galingą marmurinę koloną vėstibiulyje ir prasiskleidė  kaip Lotoso žiedas į keturias atskiras dalis, - išlaisvindamas Dipsį iš „kupe“ gipsinių gniaužtų.
      Dipsis atsistojo, pasimankštino sąnarius, viskas gerai, išspjovė iš burnos vamzdelį,  mostelėjo žaibuojančiu Samurajaus kardu, nukirto „fikuso“ lapą, šūktelėjo:
  -Dnėvalnyj, - na Vichod.
                    -  Oo, –Zdrasti, Žėnia. / -Budintis, -Pasirodyk. O, o. - Sveikas, Žėnia. Minutėlė, budintis Žėnia/.
        -Kęstai,  dėdė Pranai. Aūūūūūū. Netoliese muzikuoja trys artistai ir fleitistė Nedą.
          -Paduokyt man gitatrą.