Kas tas Y (ygrik)? Jis neegzistuoja. Jis gali išnykti ir jį laiko minty. X (iks) ji laiko minty. Ygrik neegzistuoja, jis paprasčiausiai išnyktų, jo nebebūtų, ir jam tai nesvarbu. Nes jo egzistencija nėra apibrėžta, ji nieko neduoda, ji tiesiog yra. Yra todėl, kad iks laiko ygriką minty. Nepaleidžia. Ygrikas iks nieko neduoda, bet ši jį laiko, nepaleidžia, nes ygrikas, tai paslaptis. Paslaptis, kuri neduoda ramybės. Ygrikas gali išnykti, o iks gyvuoja amžinai. Neturi nei pabaigos nei galo. Todėl ji ir laiko ygriką mintyje. Ji gali jį pamiršti, bet ji laiko tą vienetą minty. Iks egzitencija žaidžia su ygrik. Nes ygrik nėra. Jo negali likti. Jei jo neliktų iks egzistuotų toliau, tačiau viena, bet paslapties, be mįslės, kurios negali įminti. Ygrik gali mirti, išnykti, neegzistuoti, bet iks neleidžia, vis iš naujo laiko ygrik savo minty. Ta išnykimo galimybė - neegzistavimas veda iks iš proto, ji nori įminti ygrik mįslę.
Laiko vieną minty. Toliau seka skaičių seka, gal formulė? Nežinau, nesuprantu, tik pradėjau mįslę...
Būtent! Kas jau kas, bet santykis cia aiskiausis ir tėra. Tačiau kur prasmė? Kodėl toks santykis egzistuoja? Kada visa tai baigsis ir apskirtai ar baigsis? O gal atsakymai visiškai nereikšmingi? Jei taip, tai tada kodėl nėra harmonijos, kodel kyla mintis apie tokius santykius ir jų egzistavimą?
Man tai net labai aiškūs santykiai, tiek kiek santykiai gali būti aiškūs. Amžinas X ir galintis išnykti Y.
Na, aš irgi neesu žanrų specialistė, būtų įdomu sulaukti ir kitų nuomonių.