Ei, umedėlės ir lėlės,
saldžiosios empyrinės šaknelės
ganiau, ūjau, vaitojau ant jūsų ir
pamilau...
Ryte tuo metu žerėjo rūko palaimintos gėlės
ir skleidėsi ūpas tiriantis tyrą.
Vienop buvau palaimoj, vienop ateityje,
kada minutes atimame iš gėrio
Jau
Anądien
Šalčiu krečiančio oranžiniai
Rėkiau:
Ei, umedėlės ir lėlės
manosios rūpintojėlės
saldžios pragūlos ant samanėlės
liesti ir liesti grožio šešėlius
leido noras.


kolkas




