Kitas sąmoningas pasąmonės nesąmonės užregistravimas

( Šis brūkštelėjimas, tiksliau, paspausdinėjimas yra “Nieks nepasakys, kaip ištikrųjų“ ir „Mano šeimos moterys“ tęsinys, kai atsiras daugiau tęsinių, tai bus ( kada nors) išleista knygos pavidalu, kuri vadinsis „Iš serijos:“ Išpažintys“, o kai atsiras daugiau knygų, tai ir serija bus, kuri bus neįdomi didžiajai visuomenės daliai.
    Malonaus skaitymo.)



      - Pyp pyp pyp... em vienas!!! Labas rytas, čia Edvardas Utyra...- prisistatė ir kad pradėjo varyt, ir apie Iraką ir Iraną, ir apie Lolašvilį ir Kikašvilį, ir kad Madonos knygos biografija Lietuvoje neturi paklausos, ir kad Paksui šakės, ir kad knygynuose paklausiausios knygos, tai romanai, kurių apimtis apie tris šimtus puslapių ir pavadinime yra vardas, geriau, jei moters... matai, būsiu apsirikus, maniau, kad dabar populiariausia literatūra „Vakaro žinios“ ir reklaminiai plakatai visuomeninio transporto sustojimo vietose. Žiūriu tas Edvardas Utyra bene tiek visko žino, kaip ir Edvardas Gudavičius, tik pasakot greičiau moka, va, beveik į dvi minutes sutilpo, tad nusprendžiau, kad savo pirmagimį pavadinsiu Edvardu, ir gal tada toks protingas bus, bet geriau jau, kad berniukas gimtų, nes Edvardas –ytė ne kaip skamba, o dar vaikai ims pravardžiuoti kaip nors negražiai, pavyzdžiui, Edvarde ims vadint, trauma vaikui būtų... Bet iš kur aš tą vaiką parausiu, jei vyro koja mano kambary prieš kokį pusmetį buvus, ir tai tik koja, reiks kur nors toli į laboratoriją, gal padarys, gal net genijų kokį išauginčiau, logiška, genai tai juk ne lietuvio bus, o dar ir vardas Edvardas.- ...temperatūra bus nuo vieno iki septynių laipsnių, Vilniuje – nuo vieno iki tryjų, Klaipėdoje nuo vieno iki keturių...- taip ir nesupratau, kur septyni laipsniai bus, ar jei būčiau vienu metu ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, tai jau septyni būtų, ne, nemanau, tada jau fantastika būtų, o fantastika aš netikiu, aš dievu tikiu ir kad algos mažės. Ir kodėl praneša temperatūra tik ekonomiškai stipriausiuose miestuose, kitur, mat, darbo nėr, tai nei į darbą benueisi, nei į parduotuvę, nebereikia iš vis ir nosies iš namų kaišiot, ar kaip čia išeina?- ... dabar yra dešimt valandų ir dvi minutės. Bum bum bum... em vienas!!! Brrr brrr brrr... kieno čia litas skamba?- prasidėjo reklaminiai šūkiai ir baigėsi, o skambėt vis dėl to nenustojo, ai, gi mano čia „litas“ barška, stveriu telefoną, ekranėlyje švyti vaizdas:“ Simona“, nieko originalaus, mėgstu, kai skambina „Privatus numeris“, tad matydama viešą numerį padedu ragelį ant stalo, gal nutils. Ne, nenutyla,vis dėl to būna įkirių žmonių, kuriems telefonus kankint patinka, atsiliepiu:
        - Zdarova.
        - Priviet, ką veiki?
        - Ką tik žinių klausiausi, ir kiek kartų aš tau sakiau, grasinau visaip, kad neskambintum man per žinias, paskiau liksiu durna, kaip tu.
        - Tai kad regis tau nelabai jos padeda, tu nepagydoma. Ar jau baigės?
        - Prieš kelias sekundes, tavo laimei.
        - Tai ką sužinojai jau tokio?
        - Apie tave dar nepranešė, gali nepergyvent?
        - Norėjau užeit pas tave, naują „ Ievą“ nusipirkau, kartu paskaitytumėm. Ką veiksi?
        - Informaciją gromuluosiu, juk žinios ką tik buvo, o tu galėtum ir skaityt išmokt, nusipirkus žurnalą nebereiktų pas mane vaikščiot. Ir man „Ievos“ neįdomu, aš veidrodį namuos turiu, tai tas Ievą rodo kasdien ir iš visų pusių, tai yra, visapusiškai, tu geriau užsuk, kai „Adomą“ turėsi. Gali eit į 915 kambarį, ten chebra nuo vakar geria, linksma bus, gal net pagraibys. Sekmės. Iki.
        Pašnekėjus su geriausia drauge vėl išsidrėbiu lovoje ir imu „gromuluoti informaciją“. Labiausiai mane sudomino monopolis ir pinigų plovimas knygynuose. Galėčiau ir aš paštampuot romaniukų su moteriškais vardais pavadinime, tik va, kaip su tais trim šimtais puslapių... nu, nieko, ką nors sugalvosiu, jei kiti spėja tiek parašyt, kad net perskaityt ir klaidas išsitaisyt nebeturi laiko, tai ko aš negaliu. Pavyzdžiui, mano vienas mylimiausių prozininkų K. Marksas, vajei, kiek spėjo prirašyt, net smagu daros, ir vis apie tą patį. Gal ir man reikia rašyt taip, kaip jis,- truputį linksmai, truputį moksliškai, truputį bele ką. Tačiau vien ir pasirinkus žanrą bele kas sunkoka tris šimtus prirašyt, kaip nors. Va koks paradoksas, pavyzdžiui, internete, toks adresas www.rasyk.kitoks.lt  yra, tai ten atvirkščiai, nieks ilgų kūrliavų neskaito, bet man ne tas dabar aktualu aš juk paklausią knygą rašysiu.
        Ir nuo tos akimirkos man tapo nieks nebeįdomu, nei alus su studentiška nuolaida, nei triviečio kambario klijavimais naujais tapetais, juk vis tiek būčiau klijavus tik trečdalį, kaip neskoningai būtų atrodę, kaip dabar pagalvoju, tad viską pamiršus pradėjau regeneruoti idėjas ir dairytis, ar nebus tarp jų tinkamos romanui. Pagalvojau apie „Ievą“, ir apie „Madoną“... savo vardo tai jau tikrai nedėsiu ir taip juk bus, nes aš autorė, bet jei pavadinsiu knygą „Ieva“, būsiu apkaltinta žurnalo plagijavimu, o jei „Madona“, tai nieks nepirks, juk net per radiją sakė, greičiausiai pavadinsiu „Edvardas“, juk būna ir moterų su tokiu vardu, pavyzdžiui, kur nors užsienyje, na, o jei nebūna, tai bus, jei mano pirmagimis bus mergaitė. Aha, pavadinimą jau turiu, dabar liko turinys... Taigi, turinys, tai jau tikrai bus knygos gale, ne taip, kaip dabar, tipo, moderniai, pradžioje daro, kad kai padovanosiu egzempliorių mamai, nesakytų:“ Tu vėl kaip arabas, kaip ne žmogus...“, o (!!!), štai tau ( tai yra, man) jau ir yra idėja: arabai, kas tai?
        - Pyp pyp pyp... em vienas!!! Laba diena, čia Evaldas Utyra,...
        - Ką!!!- mane apėmė siaubas, juk dar dešimtą valandą buvai Edvardas Utyra, nejau aš pirmiau galėjau ne taip išgirst. Kada ploviau ausis? Prieš pat žinias, tikriausiai vanduo dar buvo nespėjęs išdžiūti.
        Mano siaubas peraugo į paniką. Kas dabar bus? Gerai, tarkim, sūnų aš galiu atsisakyt pavadint Edvardu, dukrą – tuo labiau, bat kaip bus su knyga, juk nepavadinsiu jos paprasčiausiai:“Arabai“, čia nė joks vardas. „Moteriškas vardas, moteriškas vardas,...“ ėmė įkyriai spengti galvoje ir prisiminiau vieno pažįstamo nepažįstamą, vardu Stepanka. Nutarta, taip ir pavadinsiu, aišku apie Stepanką ten nieko nebus, nes aš jos nepažįstu, ir be to girdėjau, kad apie ją jau kažkas rašė, tačiau daug komentarų ta tema nebuvo.



( Tęsinys bus rytoj.)