ple ple ple ple

Plėšomos stygos, nors talento stygius,
Nors laiko man stinga, bet pereisiu lygius.
Visi repe lygūs, tad nesidžiauki pakilęs,
Nors kelias dar tolimas, bet pereisiu kilus.
Užkniso repuoti, kai suprantančių nulis,
Ir kai tie nesupratę apmėto cibuliais.
Bet gudresnis už juos, nes aš esu bulius,
O jie tik paukšteliai, ir jie po traukiniu gulas.
Važiuoja šis repas, visai lengvai kepas,
nors truputį apkepęs, bet ant beato jau tepas.
Jau stygos suplyšę. Ko čia žiūri pro plyšį?
Nors keliami nykščiai, bet jau nekalbu - inkščiu.
Paviršutiniški mes, tik ropojam paviršiu.
Nevertinam repo, kartais buriam iš tirščių.
Įkirsiu aš žodžiais, įkirsiu, jei mirsiu,
Bet nepirkit dar mišių, nes aš su repu sugrįšiu...