Nerūpestingai šoka ledo kristaliukai,
pražūdami ant lūpų jo prinokusių, saldžių.
Kur tu, mergaite, kur tie geidulingi norai,
kur verždavos šiltom naktim ant šieno kupetų?
Užaugai tu? Jausmai išblėso?
Gal nebjauku paskęsti jo glėby?
Ar aromatas karšto kūno jau išblėso?
Nebeskraidai svajingai meilės svaiguly...
O lūpos jo liepsnoja geidulingai,
Žadėdamos svajingą naktį, rėkdamos: „Kur tu? „.
Mergaite, jis dovanoti nori tau aistringą būtį.
Kuri „GYVENIMAS“ vardu...