***
Pažiro snaigės ant pilkų kiemų,
Užklojo viską kas nuvalkiota, negyva.
Dabar suspindo baltu patalu grynu
Ta tuštuma kasdienai mūs būdinga.
Užglaistė, apdengė - nėra
Aplink apgaulių, melo ir pavydo.
Svarbu apdumt akis, padengt skara tyra
Ir net iliuzija tada tave pagydo...
***
Šalta, atšalusi, ledinė,
Stiklinės akys žvelgia į tave
Ir nežinau kas šiąnakt many mirė,
Bet išgaravo tarsi rytmečio rasa.
Gelmėj paliko juodą dūmą,
Pilkas, minčių prispjaudytas balas
Ir nežinau ar kam dar šitaip būna,
Bet aš, deja, pamėgau jas.
Sustingęs veidas, o jame nė šypsnio,
Štai tokia kaina eiti prieš save,
Dabar jaučiu, nerasiu šilto žvilgsnio
Kasdieniškame nevilties laive.
O gal aš klystu?
O gal ir vėl darau paikas klaidas?
Jau nežinau kelintą kartą pasiklystu,
Nes vėl ir vėl minu senas klaidas.
Aš padrika, išmėtyta ir išdaužyta,
Matau yra ir vėl klaida,
Tik nežinau ar bus ji ištaisyta,
Nekaltas tu, čia aš kalta...