tolerancija

žiūriu, bet, atrodo, kalbuos,
klausaus, kai žmogus nepastebi žmogaus
atmeta esmę

mauna į rėminę skiautę
ir draskos dėl nevertingos vietos joje..

aš visur aš
nors dialogas žmogiškas taip ir neįvyksta.

kodėl.
taip lengva pastebėt trūkumus ir juos išryškint
ir atvirkščiai, kas gero pastebėt sunku...?

vaikšto uždariusios save gėlės su priklijuotomis
nuotraukomis tobulumo.

skausmas tvinksi kažkur
nuo kažko
vaistinėj nusiperku abstrakcijos skatinamųjų
nežinau priežasties
sužinoti neskatina net informacinis lapelis.