Varnas Karalius, Trečiasis Tironas ir atgailos apeigos.

Varnas Karalius lizde ant audros debesies
Sprendžia likimą žmonių.
Aidi jo balsas žemių valdovams:

Girdėjau, Tironas Trečiasis meilužę sau įsitaisė,
Kas naktį dingsta sesers kambary,
Rytais saulė kyla paklaikus,
Užsimerkia, kad neapakintų juoda nuodėmė.

Girdėjau, Tironui Trečiajam gimti turi sūnus.
Žmona tuoj gyvybę naują žemei suteiks.
Bet ar žinot, kad brolis kūdikio gims dieną tą pačią?
Trigalvis slibinas, tirono širdies ir sielos vaisius.

Girdėjau, Tironas Trečiasis žus nuo rankos sūnaus.
Kurio, telieka tai paslaptis.
Soste, krauju apšlakstytam naujas valdovas
Brolį nuteis mirtimi.

Tebūnie mano žodis tiesa.

Girdžiu, aidi būgnai, regiu, dega laužai.
Šoka, trypia, dulkėse skęsta nuogi moterų kūnai.
Bliauna avys, mekena ožiai,
Vyrai gieda aukojimo giesmes.
Mane pasitinka nusidėjėlių orda.
Žaibais, ugnimi juos pakrikštysiu,
Auką priimsiu,
Tebūnie mano žodis tiesa,
Ryte šunys už tūkstančio mylių
Mirties kvapą užuos.

Įtūžęs Varnas Karalius išskėtė juodus sparnus.
Jo žodis virto tiesa.