Aš tik vanduo,
tekantis pro pirštus,
laistantis žemę
ant kurios Tu stovi.
Aš tik mintis,
nematomu rašalu
prabylanti Tavo dienoraštyje
Neištartų norų
Aš tik maža viltis
Išskleidusi sparnus
Parnešti saulę
Iš Pano guolio.
Ir vis tik - aš didi naktis,
Žvaigždės spygliu kutenanti tau švelniai skruostus...