Trumpiausias kelias Namo-21

Artėjant vidurnakčiui  miesto gaudėsys pritilo iki minimumo, - vos  zirzė kaip bitelės avilyje; -Zzzzzzzzzz, -paskutiniai  autobusai-troleibusai riedėjo į galutines stoteles. Generaliteto nuruodymu  buvo perspėtos visos  Specialiosios tarnybos, kad laikytusi rimties ir veiktų pagal įpatingą patvirtintą planą;-Komendanto valanda  nepaskelbta, bet, -turi būti rimtis ir susikaupimas, gyventojai gyvena įprastu Kalėdiniu laikotarpiu,  kaip ir dera paskutinėmis  metų  dienomis, dangų  nušviečia  pavieniai fejerverko buketai, kiemuose sušnįpščia besiraigantys žiežirbas spjaudsantys gyvatukai, - lai Lietuvos žmonės pramogauja ir stębi išsižioję kas vyksta ant debesies, įspudingame ekrane  virš Vilniaus kalvų, visi jie ryta patys  pajaus, kad yra  ne stebėtojai, bet aktyvūs Kitokios Lietuvos kūrimo dalyviai, -kas buvo iki šiol; -praeitis. Ryte stębėsis:
      -Kaip čia dabar atsitiko, net nesapnavom, -net nepajautėm kaip greitai ir staigiai  Kapitonas Juozapas ir  šturmanas Geležėlė surietė „baranką“.
      Šturmano Geležėlės agentai „kurmiukai“ slaptais kanalais pranešė Generalitetui; -pastebėta, kad, -prie Žvėryno tilto ant Nėries kairiojo krantarto, arti Mažvydo bibliotekos renkasi vakarinėm  „pamaldom“apsigaubę  paslaptingom skraistėm panašūs į  „arabus“. Susirinkę, susėdo ratu  kiemelyje ir pučia per šiaudelius į stiklainius kaž-kokius  burbulus. Pučia ne tai į stiklainius, ne tai „Taljano“ trauktų. Burbulai  vadinami keistai, -„arabais“. Burbulai  „arabai“ burbuliuoja ir plaukia, sklaidosi po visą Lietuvą kaip rūkas. Viduryje rato šoka žydriaakės „Burlėskos“. Ratu susėdę „Arabai“ burbuliuoja ir stębi, apsičiupinėja, - laukia gražios pabaigos.
      Visoje Lietuvoje partizanai pamatė  kaip krenta iš debesų du „arabiukai“ ir praneša  apie labai gerą „arabišką“  planą. Planas ne šiaip sau planas, -labai geras, su kojinikėm. Tai  Kalėdinės dovanėlės. Vot kaip gerai gauti dovanų  kojinaičių vaikučiams  žiemai. – Ar nia? Tikrai stebuklinga naktis Lietuvoje.
              Visa laimė, kad žmonės Lietuvoje apie  „arabus“ šį vakarą  mažai žinojo, nes daugėlis buvo išėję į laukus, prie laužų ir stebėjo vaizdus debesyse virš Vilniaus kalvų ir kartu dainavo apie Naują Lietuvą be „arabų“:
            -Partizaaanai, Lietuvoooos partizaaaaaanai, - kartojo jų lūpos.
  Žemaitijos kaime, prie Luokės, užlipęs ant Šatrijos kalno, vienas partizanas Jeronimas kalbina Teresėlę:
- Veiziek Teresel, man atruod, kad bereikala Šturmanui Geležėlei neišsuko Valdemars žandikaulį, but galėjis pabaidyti susirinkusius tuos „arabus“  su bocmanu Krauzeriu; -vaikšto sukinėdami  išnarintą žandikaulį, -Karu-karu-karu, Diru-diru. Norėč aš  šiems, “arabams“ už barzdelių  palaikyti ir patampyti. Ar ne, Teresel? Norėč patampyti už barzdelės ir paklausti: - Tai kam Lietuvo ger gyventi?
-   Aš tau, Jeronimai, -Šturmans Geležėli  buvo mano simpatija, kai  Jis darbavosi Priekulė 2008 metas. Aš tada darbavausi traukinio palydove. Gaila kad aš jį atstūmiau tuo kart, susnervino Geležėlė ir  į jūrą išplauki. Pagalvok Jeronima kap dabar yr, vietoj jūros pasirenk kitep, lip ant Tauro kalno pažaist su degtukas, kut tai matyta. –Ach... Veizam toliau Jeronimėli.
- Kaip tai buvai simpatija? Kodel man ansčiau nesake, o ar buvo kas daugiau? Na, suprunti, -ką noriu paklausti, - ar buvo?
- Ne, nesakysu, Jeronimeli, -nesakysu. Trumpa galiu pasakyti, buvo Jūūūū-ra ir krantas, Vot. Buvo dar Burlesko. Daugiau Jo nebesutikau. Sužinojau vėliau, kad į jūrą išplauki. E, - veizam toliau Jeronimel.
            - Veizam, Teresel.

            Žmonėms laukti liko neilgai, -tik iki ryto. Jie visi  bus perspėti;-Barankos  bus  dalinamos išaušus rytui, - iki pat vakaro, Gedimino prospekte. Vaikučiai, - nepavėluokit. Bus linksma ir grąžu. Bus dalinamos ne tik „barankos“, be ir žvaigždutes. Bus Žvaigždžių lietus.
        Šturmanas Gerležėlė analizuoja su Generalitetu gautus pranešimus. Štai praneša, kad panėriais pasirodė, -  atžygiuoja-„atžirkliuoja“  kolona iš Praveniškių. Apsistojo po didžiuoju tuneliu, greta Parlamento. Tai buvo „Šešto pulko“ specialios paskirties karių dalinys.  Pulko vadas pulkininkas Zachiras  Izmailovas  atvykusį pulką  „perskruodė“ranka, -padalino pusiau, -davė įsakymą:
            - Pirmas batalijonas kairėn, -antras dešinėn, - prisidengus namų šešėliais apeikit  objektą  X, apsupkit ir laukti tolesnių nurodymų;
          -Į ataką, -pirmyn, - Lietuvos  Vanagai.
          -Ras-dva.
      Kariai  kaip kokie vilkuolakiai,  tyliai išsiskirstė kairėn, dešinėn ir dingo naktyje, tarp  namų šešėlių, - užėmė kovos pozicijas, apsupo objektą X nepastebėti, - ten kur pūtė „arabai“burbulus, -apsaugai. Reikia būti geru specialistų, patyrusiu šnipų, kad atskirtum  juos minioje. Pabandyk atskirti, kai  matai,  eina  kaž- kas apsigaubęs raudona sermėgą, - po raudona kepure, -raudona nosis. Kiek šiandiena vaikšto tokių, siūlo paslaugas už dyką. Tik specialistas gali atskirti juos, -Specialistas  mato, - eina „senukas“ ne maišą dovanų neša po sermėga, o paspaudęs, laiko žemyn nukreiptą plačiavamzdžią, užtaisyta „Martyrą“, ginklas jau sėkmingai išbandytas klaipėdos perkeloje. Labai veiksmingas ir humaniškas. Karių užduotis sudėtinga, išaušus rytui, -  reikia  apsaugoti, „arabus“nuo juos bandančius atakuoti piliečius, apsaugoti  nuo gumbų,  apsaugoti namų langus nuo  krušos, nes rytas bus nežinia koks- džaiaugsmingas, - ar –Uch. Baisu pagalvoti. Bręsta Studentų revoliucija. Štai, -šturmanas Geležėlė nusprendė, kad  reikia sušvelninti padėtį ir amartizuoti bręstančia revoliucinę situacija. Išsklaidyti  Litvyno-Polono-Slovianskij Aljans, Prof. Solidarumą- Studentų -revoliuciją, - Gariūnininkų - koldūnininkus  ir visokia kitą Šnobėlio Mer. AZo smulkmę, -neleisti kol kas taranuoti  naktį susirinkusius  “ Arabus“. Manifestuojantys  yra teisus. Minia, - atskiros grupotės,  skirtingos  pažiūrom ir tikslais  kartu paėmus, - yra teisūs, bet laikas yra parinktas ne tinkamas. Laiką kaž kas koordinuoja. Gal būt kaž kas iš „Fronto“. Kol kas atsakyti negalimą, tai išaiškės greitai. Dabar svarbiausiai negalima leisti padaryti klaidos, - pirmiausiai  Šturmanas Geležėlė atliks bandymą mažesnėje erdvėje, Sostinės Senamėstyje, čia pat- Rotušės  aikštėje.
-   Ką čia  belaukti, Kapitone? Pradedame?
- Teisingai. Pritariu, Šturmane.  Pradedame vykdyti. Sukeliam spaudimą, patepam, pasukam  smagratį  ir jungiam pirmąją pavarą.
-   Remontininkę Kostia, patepk ir paruošk  „machavyką“/alkūninį veleną/.
- Klauasau Šturmane.
        Rortušės aikštėje, po išskleistom Lietuvos ir Samurajų vėliavom, stovėjo išrikiuotos falangos, - pagal Lietuvos regionus, tautines mažumas, Vilnijos regiono, - apsaugomi Lietuvos  Jūrų akadenijos, Kunigaikštienės Birutės Jegerių bataljono, 30 Samurajų, Radviliškio rinktinės ir Vilnijos krašto keturkojų kovotojų rinktinės vedami savo kapralų  Sargiu, Golikų ir Bolikų, vadovaujami savo  porininkų Komisarų iš Alpių šalies ir laikinai einantis  Rytų fronto vado Valdo iš Turniškių. Netikėtai prisijungė kovotojai iš kalnuotosios  Džioržijos. Pasienyje buvo kuriam laikui sulaikyti, bet prasimušė Džigitai džiordžiai ir džiordžės. Dabar tik  ųksi kalnų aidais  po įkaitusiais žirgais. –Assa. Mes su jumis Lietuva, - Ulijoooo-Džiulijooo, -Lietuva. Visi  laukė  Bocmano Krauzerio švilpuko, o gal, -salvės iš Mauzerio.
          Kad būtų ramiau, Maestro Kristoforas - Donatas prabraukė po kaklu, -Vaa, ir davė nurodymą  savo bendražygiams;- Sauliui, Juozui, Gintarui, vadovauti  atskiriems Lietuvos orkestrams, chorų batalijonams, vadovauti iškiliems dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvos ir užsienio „Torpedoms“- muzikos Dievams. Iš didelės pagarbos, - vardų neminėsiu, - jieškokitę ir rasite Feisbuke, TV-Publika, bei reklaminiose klipose. Bus karšta, -bus Kova.
          Bus atlikti  naujai sukurti Giedriaus Kuprelio Herojinis epinis kūrinys skirtas  Konstantino Čiuirlionio - 100 metinėms, ir Lietuvos-1000 mečiui.  Kurinys vadinasi labai paprastai; Gėsmė - Lietuvai- „Lietuva-1000-Baltoji Gulbė“, Jono Sakalausko, naujai sukurta Kantata Sausio -13 dienos paminėjimui, Lietuvos Laisvės dienai atminti ir priminti visam pasauliui: - Mes čia, Mes, -Lietuva.
Rotušės aikštė negaudė, bet  labai gražiai vibravo nuo įspudingos muzikos garsų, visiems buvo suprantama  muzika ir suprantami prasmingi tekstai, apie jūrą, apie laivus, apie kapitonus, apie žirgus, skriejančius paukščius ir drugelius, ir – Apie Meilę.
Visi žodžių tekstai buvo išskridę iš Rašyk. lt kavinės-svėtainės, pro atvirus langus, paleisti Rašikų -Karžygių,  kurie daugelis Jų buvo veteranai grįžę iš rytų, -iš Boropdino lauko kautynių. Po žygio buvo  iškilmingai iššventinti Kapitono Juozapo ir Šturmano Geležėlės  į Riterius Klaipėdoje, -Teatro aikštėje,  prie Jūrininkų ramovės „Krantas“. Tai ne juokas. Pamastykit, Gerbiamieji, kokia jiega čia slypi šį vakarą  Rotušės aikštėje ir ant Vilniaus stogų. Bus, -Vai-tai Tau. Garsai sklis visais kanalais iš Europos centro platyn į Pasaulį visonis kryptimis.
      Visame šio muzikinio fono „vibrato“, - niekas nekreipė dėmėsio į aikštelę prie fontano, - kur  vyko paruošiamieji darbai. Šturmanas Geležėlė tik užmeta skvarbų žvilgsnį  į Didžiąją gatvę, link Pilies gatvės, -kur susiaurėjime buvo  sumūrytas naujas bromas .
        Va, - jau  pasirodė žalias pabaiguvių vainikas  ant pastolių . Pastuolius saugojo sustiprintas, papildomai atvykęs Komisaro Kriušo  žandarų  dalinys. Žandarai  nekantravo,  nuo laukimo pavargo. Labai pavargo, -nors juos keitė pamaina po pamainos. Aiškiai matėsi, -kai  tik ateina pamaina, -akys jų žiba kaip angliukai. Ką tai reiškia? -  suprato tik Šturmanas Geležėlė ir Bocmanas Krauzeris. Tai reiškė;-Vodka- Polska-Viborova- Labanorska.
        Šturmanas Geležėlė vykdė  Generaliteto priimtą  ir patvirtintą  planą.