Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Akmenuotas kelias, dulkės, šalia pralekianti mašina. Saulė, šypsena, pakeltos maikutės ir ryžtingi žingsniai pirmyn. Taip, tai buvome mes. Tie, kurie nebijo žaibų, nesirūpina neplautais indais, piktais žvilgsniais. Tai buvo vaikai tikėję priesaika likt draugais amžinai, tikėję geriausio draugo žodžio ypatinga reikšme gyvenime, sakę, kad niekam nepavyks išskirti jų.
  Mes žengėm tiesiai į savo paslapčių sodą, kuris egzistavo vos trys kilometrai nuo mūsų namų. Tai vieta tarp pušų, prie tvenkinio, kitapus  prabangių vilų. Tai slaptas mūsų rojus, kuriame tik mudu darėme, tai ko niekas nesugeba daryti - mes flirtavome su gyvenimu. Šokinėjome į vandenį nuo kelmo su rūbais ir be jų, kūrėme laužą, juokėmės, gulėjome ant žolės ir, žvelgdami į žvaigždes pasakojome savo svajas. Laimingų dienų buvo tiek, kiek danguj žybsinčių žvaigždžių.
2012-01-07 19:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-23 20:37
nilka3
Man patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-12 16:21
Sandrukas
Tomai, raudonuot neraudonuosiu, bet kitam kartui įsiminsiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-12 13:48
tomasssss
Kas per daiktas tos "maikutės" ir kokia kalba?

"Tai buvo vaikai tikėję..." - lyg ir kablelio trūksta.

"...darėme, tai ko niekas" - o čia kalblelį spirtelt žodžiu toliau.

"ir, žvelgdami į žvaigždes pasakojome..." - jei jau vieną padėjot, tai ir antro nepagailėkit.

Skaitykit ir raudonuokit...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą