Popieriniai laivai

Kur rudens daina į mano langą krenta –
Tik laikraščių kariai per lietų brenda
Aš atsinešu aistros
Prie mūsų židinio liepsnos
Kad žvaigždės danguje nebeužgęstų
Ir žvilgsniai vienas kito nepamestų


Nes aš krentu
Kaip lapkričio lietus
Žemyn
Ir negaliu
Užkliūt už debesų
Toli

Nes aš tau nesakiau,
Kad iš svajonės sidabrinės
Paleisim į kelionę
Mes laivą popierinį...

Kur stogų viršūnės baltos ir ledinės –
Tik vėjas vogtas skrybėles skraidina
Aš parašysiu laišką tau
Kurio negausi niekada
Apie vidurvasario šaltą sniego griūtį
Apie viduržiemio karščiausią saldžią liūtį