Ilga esė, neesė: kuo skiriasi durni, nesveiki, kvaili ir protingi žmonės...

Laba diena žmogeliai ir žmogučiai. Čia pateiksiu savo impulsyviai kilusią analizę apie tai kuo skiriasi kvaili žmonės nuo durnų, kuo skiriasi kvaili nuo nesveikų ir kvaili nuo protingų. Kuo skiriasi vieni nuo kitų. Kaip pastebėjote mano rašymo stilius grynai
spontaniškas, bus šiek tiek moksliškas, galbūt panašus į išvedžiojimus. Keisčiausia yra tai, kad aš pati komentuoju savo rašymo stilių. Ši idėja, galbūt kvaila, galbūt „durna“, kilo iš mano savijautos, galbūt irgi panašios, „galbūt“ žodis yra labai dviprasmiškas, bet „galbūt“ gali būti gryniausia tiesa. Žinote, žmonėms visko „užeina“, visokie pamąstymai, visokie išmąstymai. Nežinau ir ar galima žmogų imti ir pavadinti kvailiu ar durniu, ar protingu. Kaip žinote, mielieji skaitytojai, žmonės per savo gyvenimus pasirenka įvairių, kvailų, protingų sprendimų; tai, kas vienu laikotarpiu atrodo smerktina kitu jau nebe, filosofas vienam žmogeliui atrodo labai protingas, kitam - tauškiantis nesąmones... Žinoma, čia mano subjektyvi nuomonė, sukaupta per mano gyvenimo patirtį, pasiskaitymus, nulemta dabartinės mano savijautos ir impulsyvaus elgesio ir dar to, kad turiu laiko, kurį galėčiau galbūt praleisti vertingiau, bet čia jau krypstu į kitas lankas. Tiesiog, sėdėjau, valgiau ir man šovė į galvą palyginimai, kuriuos pateiksiu truputį žemiau ir kurių dar prikursiu, nes dabar rašydama šias eilutes dar nežinau ką tikslai rašysiu toliau. Galbūt įmanoma šias mano rašliavas pavadinti gryniausia beprotyste, bet ar nežinote Liudvigo van Bethoveno. Girdėjau, kad jo gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, jis irgi buvo „švelniai“ pamišęs, jeigu taip galima pavadinti, bet koks palaimingas jausmas
apima klausantis jo Mėnesienos sonatos.. Taigi, arba Antano Garšvos sukurtas personažas virstantis bepročiu. Ar jis Jums neturi savotiško žavesio? Kaip galima nustatyti jo požiūrį į savo gyvenimą, kai jis tampa bepročiu, ar tada jis laiko savo gyvenimą beprasmišku? Turbūt ne... Yra daugybę posakių, aforizmų, apibūdinančių kvailį. Man patinka šie posakiai, kuriuos, galbūt, laikau protingais: „Ir kvaili, ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi“ (J. V. Gėtė), „Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys“ (F. Dostojevskis). Taigi, paverčiau savo straipsnį mokslišku
straipsniu, bet nenorėjau pasirodyti protingesne nei esu iš tiesų. Daug įvairių yra posakių internete, kuriuos kiekvienas gali laikyti tikrais pagal savo požiūrį. Galbūt kiti jau pradės keikti šią analizę, suprantu, žmonės ir taip turi ką veikti nei skaityti „tai“, galbūt kitiems šios rašliavonės pasirodys nebrandžios ar nepakankamai išsamios, neatskleidžiančios visos tiesos, nuklystančios į lankas, filosofijas, daugiažodžiavimus, pasižyminčios keistu humoro jausmu, paprastos ar lėkštos, per ilgos, nuobodžios, per trumpos, „užknisančios“, per subjektyvios. Bet kažkur skaičiau, kad nėra vienos tiesos. Vienos tiesos nėra. Ir su tuo dar galima ginčytis. Turbūt dabar aš bandau parašyti viską kas šauna man į galvą. Tai lyg sąmonės srautas, padedantis išreikšti save. Truputį išsigąstų savęs, pradedu bijoti kitų vertinimo, kritikos, kuri gali būti, pradedu bijoti per daug atskleisianti
save, tačiau kartu žinau, kad man kritika įtakos neturi: juk niekas neparašo po savo kūriniu vardo, pavardės, adreso ir kitų duomenų. Taigi, tai negali man pakenkti, bet gali trumpam sutrikdyti mano pusiausvyrą, kuri ir taip daug kartų yra buvusi sutrikdyta. Gerai, vėl rašau ne apie tai ką sugalvojau valgydama sumuštinį. Kaip žinote žmonės pykstasi, taikosi, vadina vienas kitą kvailiais (gerai, kad ne žąsinais). Kito žmogaus vertinimas labai priklauso nuo požiūrio
į jį, asmeninių santykių: sunku neapkenčiamą asmenį pavadinti protingu (nebent prisiverčiant), mėgstamą asmenį labai smagu girti, ypač, jei jis gali turėti kokios naudos. Nemalonu, kai žmonės elgiasi ne taip kaip mes norime, kaip mums naudinga arba, kai mus nuvilia arba mes tiesiog nemokame įsijausti į kitą žmogų ir jį smerkiame, nes mūsų gyvenimai, požiūriai, patirtys gali labai skirtis. Žmonės bendrauja vieni su kitais. Kiekvienas žmogus yra unikalus, kiekvienas žmogus individualus. Bet mes visi esame žmonės.
Gerai, nebefilosofuosiu, nes ir minčių, jaučiu, nebeturiu, pati sau
atsibodau befilosofuodama. Taigi, pateiksiu tuos stebuklingus palyginimus. Prieš juos pateikiant noriu įspėti, jog jais nenorima nieko įžeisti, jie nėra prieš ką nors nukreipti, jais norima tik pajuokauti. Dar  noriu šiais palyginimais išreikšti save, esant keistai nuotaikai... Taigi:
1) „Nesveikas“ žmogus norėdamas pavogti karvę, kad įeitų į užrakintą tvartą uždega šį pastatą, o „kvailas“ paprašo tvarto savininkės raktų (netaisyklinga žodžių tvarka norima pažaisti, tai - literatūrinės vingrybės, arba kitaip - tai žodžių žaismas (čia tiems, kurie pastebės); žodžiai kabutėse reiškia, jog tai normalūs žmonės, kurie pateiktose situacijose elgiasi neįpratai, kvailai, durnai ar net nesveikai).
2) „Durnas“ žmogus pamiršęs raktus miega lauke, „kvailas“ išlaužia savo namų duris (gali būti ir atvirkščiai).
3) „Protingas“ žmogus gavęs kritišką žinutę pasistengia ir pasitaiso, o „kvailas“ spjauna į kompiuterį (tas pats tinka ir durniui).
4) „Durnas“ žmogus pamatęs musę sriuboje ją suvalgo, „protingas“ ją išima, „kvailas“ paragauja ir išspjauna, „nesveikas“ suvalgęs labai išsigąsta ir paskambina greitajai.
5) „Protingas“ žmogus viską padaro laiku, yra atsakingas, „kvailas“ pastoviai vėluoja, „durnas“ pastoviai neatsiskaito.
6) „Durnas“ žmogus atsiprašo, jei užlipa ant medžio lapo, „kvailas“ jį persineša namo ir gydo, „nesveikas“ ne tik gydo, bet ir eina pasimelsti į bažnyčią.
7) „Kvailas“ žmogus, kuris išsigąsta savo atspindžio, „durnas“, kuris sudaužo stiklą, „protingas“, kuris išsigąsta savo blogų minčių ir susimąsto, kad kažką reikia keisti arba priimti save.
8) „Kvailas“ žmogus, kuris svajodamas tikisi susirasti partnerį, „protingas“, kuris pasitiki savimi ir ieško, „durnas“, kuris praleidžia puikią progą.
9) „Kvailas“ žmogus, kuris gulėdamas lovoje mąsto, kad visi darbai, kurie jo laukia, patys pasidarys, „durnas“, kuris nemąsto apie tuos darbus.
10) „Kvailas“ žmogus, kuris nuolat save giria, „protingas“, kuris jaučiasi oriai, „durnas“, kuris peikia, „nesveikas“, kuris save niekina (šiuo atveju žodis „nesveikas neturi kitokios reikšmės nei aš galvoju, ką jūs galvojat aš dar nežinau).
11) „Durnas“ žmogus pamatęs kiškį pradeda striksėti kaip jis, „kvailas“ išsigąsta, „protingo“ kiškis nenustebina.
12) „Kvailas“ žmogus laimėjęs milijoną atiduoda kaimynei už gerą širdį, „protingas“ protingai ir leidžia arba taupo, „durnas“ pavėluoja
atsiimti laimėjimą...
...
Na, kaip matote, daugiau nesugalvoju.. Tikiuosi, labai neatsibodo skaityti, nesijaučiate išsunkti ar kitaip paveikti, ar apsvaigę nuo minčių gausos. Tikiuosi, kad jaučiatės gerai, kad esate pailsėję, sotūs, gerai nusiteikę. Žinoma, žmonės yra šiek tiek egoistai, kai pats žmogus alkanas kiti jam nelabai rūpi - tik jo alkanas pilvas. Atsiprašau, jei nuvyliau su palyginimais, jei norite sugalvokite geresnių. Galbūt pavargau, galbūt išsisėmiau rašydama šias į galvą šovusias mintis. Tikiuosi nieko neįžeidžiau - ne toks buvo mano tikslas. Ir viskas... Dar noriu pasakyti, turėdama šiokią tokią skaitovės patirtį, gyvenimo patirtį, jog kiekvienas žmogus yra individas.. Tai tiek.

Ačiū už jūsų brangų laiką ir nuoširdų dėmesį. Malonu, kad perskaitėte iki galo. Vadinasi turite kantrybės net tam, ką dabar perskaitėte, bet galbūt, tai jūsų labai stipriai nenuvylė. Tikiuosi... Ir ačiū konkrečiai tau, kuris perskaitei, suprantu, kad tu ir taip turi be šio skaitymo ką veikti, tai yra labai gerai...