Saulutė į jūrą giliai pasinėrė,
Nudažė padangę raudoniu žaviu...
Ant kranto viena mergužėlė sėdėjo-
Ištiesusi kojas link jūros bangų.
Ji minė bekraštį, mįslingą pasaulį,
Galvojo- svajonės nežus...
Sėdėjo ir rankoje stipriai suspaudė
Rytietiškos rožės žiedus.
Ir skruostu lėtai ašarėlė riedėjo,
Tokia paprastai nuostabi,
Ant žiedlapių krito maži kristalėliai,
O vėjas juos bandė paimt.
Kas žino, ar vėjui perliukų reikėjo,
Kuriais ašarėlės pavirto...
Ir kamgi ant rožės rytietiško žiedo
Svajonės ir norai sutilpo?..
Dėkui visiems už nuomones :)
tikrai sutinku,kad yra ,kur tobulėti.:) manau,jūs visi teisūs dėl šio kūrinėlio ir įvertinimai gan geri :)
na taip- man kolkas dar 16 :)
Dainingas tekstas, lyriškas... tobulėti yra kur, bet man visai sklandžiai susiskaitė. Jei autorė teisingai užrašė savo metus, tai noriu pagirti, kad esate labai kūrybinga. Sėkmės:)
žinai, pagalvojau, šitas eilėraštis šimtkart geresnis už daugumą čia esančių, jis natūralus, nuoširdus, tu nepersistengi (nepaisant vis dėl to natūralaus mergaitiškumo), tema yra grynai tavo, tu žinai apie ką rašai. na puiku, atleisk už tą 2.
tau šešiolika, tai ką rašei tau dabar yra aktualu, šaunios eilės, nekreipk dėmesio į tą dvoikę kur nuspaudžiau, šešiolikos būdamas rašiau detektyvus, iki poezijos man buvo toli. Šaunuolė
du. gražu. tik labai per saldu, suprantu - čia toks stailas, bet labai jau saldu. Rodos tik dvidešimts procentų teksto kažką sako, o kitkas tik tuščiažodžiavimas. Anaiptol, jei rasykuose būtų skiltis paaugliams, manau, tuomet šis kūrinys sužibėtų. gaila kad negaliu duoti dviejų su puse. 2
Pirma reakcija - tiesiog gražu , bet kiek racijos tame galvojime apie svajonių nemirtingumą ir visų iš tų išplaukiančių emocijų adekvatumą ,nesiryžtų spręsti.