praeitis

Vis tiek aš liksiu Tavo praeity -
Galbūt audra, galbūt lietum pavirtus
rusensiu žarija -
gal aukuro ugnį,
kol vieną dieną pelenais pavirsiu.

Kai gatvėj šypsnys tave pasivys -
ir pasiilgsi žvilgsnio jau seniai matyto...
pajusi tai -
kas dar paliko pėdsakus dirši...
kas praeitimi tava  seniai pavirto


Šešėlis tamsoje tau vardą pakuždės..
i  ji  supyks, kad tu mane sapnuoji
pralėks, suplaks sparnais ...
ir vėl išnyks..
jau mirus meilė...
ji palieka šaltą, tuščią guolį.


Ir vieną naktį,
laukdamas aušros
Ilgai, ilgai užmigti negalėsi
Vienatvės paukštė giesmę tau giedos.
Pajusi tai -
jau niekad Manes tu nebeturėsi