Burrito dievas ir proletarai

Burrito dievas ir proletarai, arba kaip aš Amerikoj buvau.

Apie Burrito dievą

Tuo metu, kai Burrito* dievas dar nebuvo nei Burrito nei dievas, jis anaiptol nebuvo kvailas. Manau, kad jis buvo ganėtinai gudrus.
Kartą jis parašė skelbimą į laikraštį: „Aš esu dievas ir prašau už tai man atsiųsti penkis dolerius“. Amerika** buvo didelė ir pilna religingų gyventojų, taigi Burrito dievas užsidirbo trisdešimt penkis dolerius, už kuriuos nusipirko aštuonis svarus sūrio ir išsinuomojo drevę. Taip ir prasidėjo Burrito dievo nuotykiai.

* Burrito – Makdonaldo rytinio meniu patiekalas, šiek tiek panašus į blynus su įdaru.
** Šios ir kitų istorijų veiksmas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Alabamoje, Mobilio mieste.

Apie Slunkių

Slunkius labai nemėgo greito maisto proletarų.
- Žmogus turi būti riebus, o ne taukuotas - sakydavo jis.
Ir iš tiesų Slunkius buvo riebus, o proletarai taukuoti. Proletarai savo ruožtu nemėgo Slunkiaus, nes tas miegodavo ant pečiaus ir trukdydavo jiems dirbti. Vieną dieną proletarai tyliai prisėlino prie miegančio Slunkiaus ir įjungė pečių. Skaniai iškepė Slunkius. Aligatoriai, sotūs ir laimingi, gulėdami ant nugarų, krapštėsi tarpudančius. Tik vadybininkas kažkodėl buvo nepatenkintas ir priekaištavo, neva Slunkius buvo neteisingai kepamas.

Nuotykis Vyriausybės gatvėje*

Burrito dievas ėjo Vyriausybės gatve nuo tunelio link Plačiosios** gatvės, kai netoli bibliotekos sutiko du kunigus. Vieną didelį ir vieną mažą.
- Garbė Jėzui Kristui – pasakė jiems Burrito dievas.
Kunigai krūptelėjo, susižvalgė ir perėjo į kitą gatvės pusę.
- Matyt netikintys – pamanė Burrito dievas.

* Government st.
** Broad st.

Du ponai ir proletaras

Du solidūs, pilvoti ir labai gudrūs ponai sėdėjo Makdonalde, kramsnojo dvigubus sūrainius be sūrio ir tikriausiai aptarinėjo politinę situaciją. Staiga iš kažkur išniro pasišiaušęs greito maisto proletaras ir įkando vienam ponų į koją. Iš virtuvės pasigirdo pritarimo šūksniai. Labai pikti tą dieną proletarai buvo. Aligatoriai sunerimę pasislėpė krūmuose.

Padavimas

Prireikė kartą Burrito dievui išeiti su reikalais. Kol jo nebuvo, į drevę įsiropštė amerikonai ir suvalgė Burrito dievo sūrį.
- Kad jūs visi ištintumėt – sušuko Burrito dievas grįžęs namo ir supratęs, kas atsitiko. Ir ištino amerikonai, ir reikia dabar jiems didelių mašinų, ir nebegali į Burrito dievo drevę įlįsti. Burrito dievas iki šiol giriasi savo dieviška galybe, nors tiesą sakant visas šitas ištinimas yra labiau vaikinukų ir mergaičių raudonais marškinėliais ir juodomis kepuraitėmis nuopelnas.

Apie spiritą

Gėrė kartą Burrito dievas su proletarais spiritą ir kalbėjosi apie gėrio ir blogio prigimtį. Pritrūkę spirito ir pinigų pavogė ir pardavė Biskvitų ėdiko sūnaus dviratį. Ir teisingai padarė, nes, pagal Tomą Akvinietį, blogis yra ne kas kita, kaip gėrio (šiuo atveju spirito) trūkumas.

Apie mešką

Vienas miškas buvo labai civilizuotas, buvo jame netgi greito maisto restoranas. Buvo miške ir labai necivilizuota meška, kuri nemokėjo (o gal ir nenorėjo) tuo restoranu naudotis. Štai atėjo kartą meška į restoraną, pareikalavo generalinio vadybininko ir tuojau pat jį suėdė. Būtų suėdusi ir klouną Ronaldą, bet tas pasitaikė plastmasinis. Greito maisto proletarai pavirto vilkais ir išsilakstė.

Apie Jėzų Kristų

Burrito dievas jau ganėtinai ilgai gyveno drevėje, kai jį aplankė Jėzus Kristus.
- Eime su manim, išganysim pasaulį – pasakė Burrito dievui Jėzus.
- O kas už mane drevėje gyvens, surį valgys ir lėktuvo lauks – atšovė Burrito dievas.
Supyko Jėzus, išlipo iš medžio ir nuėjo.
- Ir gerai padariau, kad niekur nėjau – pagalvojo Burrito dievas laikraščiuose perskaitęs apie nukryžiavimą. Buvo 2003-ųjų spalio penktoji.

Apie gyvenimą

Numirė kartą Burrito dievas, nuėjo į dangų ir pasibeldė į duris.
- Užimta!– atsiliepė kitapus durų.

2003 06 01 – 2003 10 15