Aš kartais arba visada
prisėdu šalia savęs troleibuse
bijau paklausti-“kur važiuoji“
o jis man bijo atsakyti- „Nežinau“
tik retkarčiais begerdama kavą
prisimenu, kad palikau namie
save su orchidėja miela
ir knygų šusnim
pasiimu maišiuką
o ji klausia visada- kam aš tau reikalingas
aš kartais atsakau-
nevisada tu reikalingas
bet rankinėj visada nešiojuos
retai kada kišenej ieškau
prisedu ant sofos visada
rankas ištiesiu ant klaviatūros
maigau migtukus ir tikiuos pasiekti
interneto viršūnę
tyla. ir kartais ir visada.
tuštuma savęs, pasiklydimas
širdy mirtinas oro gūsis...