Žiemos atostogų sapalionės

Rudens vaizdas už lango žiemą,
Vasaros nostalgija ir prisiminimai miegant.

Pavasario baimė vėl sunkias širdy,
Ateities kaprizai užveria protui duris.

Logika miega ir laukia sniego,
O Kalėdos palieka sielą neapsilankiusios.

Atostogos slenka nieko neveikiant,
Muzika verčia gailėtis nepadarytų klaidų.

Laikas neklausdamas lenkia,
O aš nespėju žygiuoti jo greičiu.

Eilinį kartą meluoju sau
Ir noriu tikėti, kad tai tiesa.

Prabėgo klaidų metas be klaidų,
Bet sprendimų daug blogų bus priimtų.

Ir ne pasakom tikėti aš gimiau,
Kad galėčiau gyventi nors šiek tiek ramiau.