pasvajoti...

Tarytum kalasi sparnai
Ir upė neša kalnus ant pečių.
Vilioja ir svaigina šuoliai,
Paukščiai ir laukai...
Kas ten, po kojom,
Jau su visam...
Svarbu, čia, dabartis –
Skrendu!
Matau tuos keturis vėjų šypsnius,
Matau ir didį okeaną
Ir visą biosferą aš jaučiu..
Pačiupčiau aš delnais
Klevų viršūnes, kovarnius, putas bangų
Ir, rodos, nieko nebetrūktų –
Tik kopėčių ilgų –
Jei aš kada nulipti panorėčiau
Iš debesų, padangių šių.