...

nugara tekėjo ir tai buvo liūdesys,
nes ta nugara buvo tavo,
išėjimų pasaulis -
dienos, kurioms vakarai buvo šykštūs,
nenusisamdė kalendorių apiformintojų,
tad langai buvo blausūs, tuščios lesyklos,
patalynės šaltos, padangos pustuštės,
stalai atsiprašinėjantys, kėdės
neprisiminė baldų, bet visa kita
nebuvo taip gerai,
kadangi
tu
toli
tekėjai.