kokia tyla...
tik vėjas už langų
be mėnesienos
be žvaigždžių šviesos
nuskrieja keterom
aštriom stogų
šikšnosparniais
bedugnėje tamsos
kokia tyla...
tik mintys kaip drugiai
kaip margos paukštės
iš svečios šalies
žiogų krauju
nutiškę pradalgiai
paiku žodžiu
kurio karčiai gailies
kokia tyla...
širdis sustojo gal
nurimusi glėby
juodos nakties
jau nepasuksiu
laikrodžio atgal
tik ašara dar
sklidina vilties...