Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šeštokų vienkiemyje augo du berniukai. Nuo pat jų gimimo buvo nuspręsta vyresnįjį Baltrų palikti ūkyje, o jaunylį Tadą išleisti į mokslus.
Berniukai kaip ir visi vaikai: kai kada sutardavo, kartais pasiginčydavo, net susipešdavo, bet visus jų nesutarimus išspręsdavo tėvo diržas. Kai tik reikalai prieidavo iki muštynių, jis diržu abiems įkrėsdavo į kailį ir, broliai kiek paverkę, susitaikydavo.
Taduką labiausiai pykdė Baltraus pasipūtimas. Jis buvo vyresnis ir akivaizdžiai tuo didžiavosi. Visai nesiskaitė su Tado nuomone, visada būdavo jo teisybė, tik jis būdavo vyras. Tadui tekdavo Baltrui nusileisti, nes tėtis su mama taip liepdavo.
- Nusileisk jam Tadukai, juk jis vyresnis.
Atėjus metui į mokyklą, Tadas visai rimtai pasipriešino:
- Nenoriu aš į tą mokyklą, tegul Baltrus eina, jis juk vyresnis...
- Dar mat ką prasimanys? - užriko tėvas ir sužvangino diržo sagtimi. - Baltrus jau buvo, porą metelių pasimokė, skaityt rašyt pramoko - ir užteks. Ūkyje daug mokslo nereikia, o dabar atėjo tavo eilė, - jau švelniau pridūrė tėvas. - Mes su juo liksime ūkyje, o tau mokintis reikia. Tu toks vyras, o žliumbi kaip boba. Kaip ne sarmata?
Pirmą kartą išgirdo Tadukas, kad jis vyras ir apsdžiaugė. „ Jeigu aš jau vyras, tai gal ir ta mokykla ne taip blogai? “ - pamąstė vaikas ir rankove nusibraukė ašaras. Tėvas paėmė jį už rankos, pasisodino šalia savęs ant suolo ir pradėjo visai švelniai kalbėti:
- Ūkis vienas, o jūs du. Kol jūs maži, viskas gerai. Aš gaspadorius, jūs mano pagalbininkai, o kai užaugsit ir reikės išeit į savo gyvenimus, kaip pasidalinsit žemę? Tau tik džiaugtis reikia, kad mes su mama leidžiame tave mokintis. Pradėsi nuo mokyklos miestelyje. Kol užaugsi, baigsi didelius mokslus ir būsi ponas. Gal būsi kunigas, gal daktaras... Čia jau kaip pats panorėsi... Bet baigęs mokslus turėsi savo gyvenimą geresnį už mūsų. Ilgiau pamiegosi, gardžiai valgysi, gražiai nešiosi... O mes su Baltrum liksim ūkyje ir arsim žemelę. Dirbsim petys į petį, kad tau nieko netrūktų, kad galėtum gerai mokintis. Žinoma, bus nelengva, kol tave pastatysim ant kojų, bet paskui visiems bus geriau ir prieš žmones bus gražiau.
- Ar aš nežinau, kaip mokykloje gera? - vėl patempė lūpą Tadas, - mokytojai pikti, klupdo ant žirnių, stato į kampą, - ir toliau verkšleno vaikas, - geriau aš su tavim žemę arsiu...
- Netiesa. Iš kur žinai, kas sakė?
- Baltrus sakė.
- Baltrui reikėtų kailį išperti už tai, kad meluoja, - supyko tėvas, - taip buvo tik seniai, prie caro, kai mes mokėmės, o dabar prie nepriklausomybės tokių dalykų nėra. Mokytojai geri, malonūs, tik reikia gerai mokintis ir neišdykauti. Jeigu mokytojas pasiskųs, kad neklausai, nesimokai, pats tau įkrėsiu. Taip ir žinok...
Baltrukas, pasiklausęs, kaip gera būti mokintam, pats staiga panoro eiti į mokyklą. Priėjo prie tėvo, pabučiavo į ranką ir kaip mokėdamas meiliau ėmė prašyti:
- Tetuk, jeigu jau Tadas taip nenori, tai leisk mane. Aš tikrai gerai mkysiuosi ir klausysiu mokytojų. O namie argi aš neklausau? Viską padarau, ką tėtė su mama liepiate. Aš irgi noriu būti ponas...
Tėvas nusišypsojo ir švelniai paglostė jo baltą galvelę.
- O ką aš vienas veiksiu be tavęs? Tu jau didelis vyras ir daug kur gali man padėti, o Tadukas per mažas ūkininkauti. Jam tik mokykloje abėcėlę pažinti ir raideles rašyti. Be reikalo jis mokyklos bijo. Nereikės tau, vaikeli, tik mokintis ir mokintis, - kreipėsi tėvas vėl į Tadą, - būna pamokos, būna ir pertraukos. Galėsit pabėgiot, pažaist mokyklos kieme su vaikais. Ar ne taip, Baltrau? - atsisuko jis į Baltrų, - ar ne teisybę sakau?
- Taip, bet blogus, išdykusius vaikus tikrai klupdo į kampą. Aš nemeluoju...
- Tadukas geras vaikas. Jam nereikės klūpoti kampe. Ar ne, Tadukai? - vėl kalbino vaiką tėvas. - Na, matai? Kiek pasimokysi, kiek pažaisi, o po pietų aš atvažiuosiu tavęs parsivežti. Tai ką sakai, ar eisi į mokyklą?
2011-12-29 16:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-30 05:51
omnia mea mecum porto
Vaikystėje esu skaitęs tokią nušiurusią giliai baltojo amerikiečių rašytojo knygelę apie našlaičius vaikus (berniuką ir mergaitę), kurie patiria daug nuotykių, keliaudami furgonais per Ameriką, nugalėdami piktuosius indėnus, kol berniukas tampa džentelmenu su laikrodžiu ir revolveriu, o mergaitė - jauna tekėti pasirengusia dama.

Tą atsiminimą saugau kaip tam tikros „sekmadieninės prozos“ etaloną. Kai žmonės teisingai elgiasi, viešpats jiems padeda.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-29 16:21
Galakto akis
Jits patskui vitską pralots, taip?? Vietoj puvimo propetsorium kaip ats, tapts lotsėju, taip?? Tadats??
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-29 16:20
Galakto akis
Pirma dalits, o ir its vitso dalits, negali pūti tokia trumpa, nets papaigoje ar ir tsiaip uz nieko neutskapina..trumpa gali pūti tik tada, kai utskapina, o dapar..na gal vitsats kūrinyts ir puts gerats, pet dapar rytskiai per mazai įdėta, taip va.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-29 16:18
Galakto akis
Pitski utsimaniau..Pet ne ne ne, niekada, netąmonė!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-12-29 16:17
Galakto akis
Gal ir man dar reiktų į mokyklą tada??..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą